Sergantiems vaikams pagalbos niekada nebus per daug

Aušra LAURINKIENĖ

„Kol gyva būsiu, savo vaiko nepaliksiu likimo valiai ir niekam neatiduosiu“, – atsidūsta radviliškietė Ingrida Gadliauskienė, auginanti aštuonerių metų sūnų Orestą, sergantį cerebriniu paralyžiumi. Rūpestinga mama, kaip ir daugelis kitų Radviliškio rajono šeimų, nenuleidžia rankų ir kasdien visą savo rūpestį ir jėgas skiria sergančiam vaikui. „Negalvojame nei apie atostogas, nei apie kokį atokvėpį. Per parą vaiką priepuoliai ištinka keliasdešimt kartų. Naktimis jis nemiega…“ – priduria jos vyras Kęstutis.

Neseniai sunkiai sergančius vaikus auginančias šeimas į Radviliškio kultūros centrą sukvietė labdaros renginys – koncertas.

Kaltina Šiaulių medikus

Kraupią diagnozę tėvai sako sužinoję, kai sūnui sukako devyni mėnesiai. „Pagrindinė liga – cerebrinis paralyžius, bet jį kankina ir dar daugiau įvairių ligų. Ką galime kalbėti apie dienos tvarkaraštį? Gamini maistą, tvarkais, rūpiniesi vaiku. Aš nepamenu, kada miegojau bent aštuonias valandas… Būna ir visai bemiegių naktų, ir vos kelios valandos miego, – pasakoja I. Gadliauskienė. O palūžti moteris sako sau neleidžianti – jos motiniškos meilės ir rūpesčio reikia ne tik sergančiam sūnui, bet ir dar trims dešimties, vienuolikos ir penkiolikos metų vaikams. – Šeima didelė. Tokia padėtis ir negalvojame kitaip.“

Sunkiai sergantis Orestas nejuda, nemato ir rankoje nenulaiko net pieštuko, tačiau viską jaučia ir girdi. „Atvažiuoja jį mankštinti, mokyti, tačiau pažangos nėra. Maistą malame, maitiname per zondą. Net rijimo refleksą jis praradęs. Kauno medikai, pas kuriuos vežame sūnų, buvo davę mums vos pusmetį… Tad dabar, kaskart mūsų sulaukę, nuoširdžiai stebisi. Rūpinamės ir kitokių minčių net neturime. Juk tai – mūsų sūnus“, – sako K. Gadliauskas.

Vyriškis neslepia – padėti moteriai namuose pats ne itin galintis. Dirba, kiek gali, kad tik išlaikytų šeimą: „Stengiamės visi. Niekada negalvojome, kad mūsų šeimai gali taip nutikti. Tačiau vaikas gimė keliais mėnesiais per anksti. Nenorime per daug išsiplėsti, tačiau dėl šios ligos ir šiandien kaltiname Šiaulių medikus, kurie laiku nepastebėjo to, ką turėjo pastebėti. Orestą jau penkis kartus buvo ištikusi klinikinė mirtis“.

Sunkumai – nuo pat gimimo

„Berniukas nevaikšto, pats nesėdi, nestovi, mažai taria garsų, nesukaupia dėmesio, maitinamas per gastronomą“, – tai išrašas iš kito, taip pat aštuonmečio Radviliškio rajono gyventojo Eimanto Šiurkaus medicininių dokumentų. Vitos Šležaitės, auginančios šį neįgalų sūnų, kasdienybė – taip pat labai sunki. Berniukas gimė pernešiotas, mama gimdymo metu karščiavo. Naujagimis persirgo meningoencefalitu, po kurio vystėsi kvėpavimo sutrikimas. Vėliau užklupo ir dar daugiau ligų. Berniukui nesiformuoja savarankiškumo įgūdžiai. Jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Kraujo vėžys užklupo netikėtai

Kur kas džiugesnė – kitos radviliškietės Lukos Lukrecijos Tverskytės, rugpjūtį švęsiančios šeštąjį gimtadienį, šiandiena. Nors ir šiai mergaitei bei jos šeimai teko didžiuliai išbandymai. „Mus užklupo kraujo vėžys – leukemija. Laimė, atrodo, pavyko jį išgydyti. Šiandien likusi vos trijų procentų rizika. Tačiau ištverti teko nemažai, – atvirauja mergaitės mama Donata Tverskienė. – Kai ji susirgo, jai dar nebuvo nė dvejų metukų. Tai buvo labai netikėta. Užsitęsė plaučių uždegimas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad diagnozė – labai kraupi. Gydėmės Vilniuje. Dvejus su puse metų buvo taikomas chemoterapijos gydymas – ir narkozė, ir leidžiamos dozės į stuburą. Krūvos vaistų, jų išgerta saujomis“.

D. Tverskienė, auginanti ir dar vieną vyresnę mergaitę, neslepia, kad šeimoms, auginančioms sunkiai sergančius vaikus, reikia ne tik finansinės, bet ir psichologinės pagalbos: „Mamos ir vaikai į ligą reaguoja skirtingai. Pati, laimė, turėjau didžiulį šeimos, tėvų, draugų palaikymą. Buvo smūgių, tačiau pavyko susitvarkyti. Finansinės paramos reikia visiems – vieniems daugiau, kitiems – mažiau. Pavyzdžiui, mūsų atveju, gulint ligoninėje ir gydant plaučiuose atsiradusį grybelį, reikėjo vaistų, kurie buvo kompensuojami tik tol, kol guli ligoninėje. Namuose juos taip pat reikėjo vartoti. O kaina dešimčiai dienų – du su puse tūkstančio litų. Labdaros tikrai palengvina naštą. Tuomet yra dalykų, apie kuriuos nebereikia galvoti“.

Nenuleis rankų

Tokių šeimų, auginančių onkologinėmis ligomis ar cerebriniu paralyžiumi sergančius vaikus, rajone skaičiuojama dešimtimis. Kiekvienai iš jų – labai reikalinga finansinė parama, bent kiek galinti palengvinti sunkią tėvų naštą. Būtent dėl šios priežasties keturios iš jų buvo pakviestos į labdaros paramos fondo „Gyvybės medis“ surengtą paramos koncertą. „Tai – pirmasis žingsnis. Tikimės, kad toks renginys taps nauja rajono tradicija“, – „Radviliškio naujienoms“ sako Labdaros fondo prezidentas Kęstutis Tiškevičius.

Nors pirmasis renginys ir nepritraukė gausaus būrio rajono gyventojų, koncerto organizatoriai neketina nuleisti rankų, o tėvai puse lūpų prasitaria besidžiaugiantys tokiomis iniciatyvomis. Juk tokie renginiai – ne tik proga padėti sergantiems, bet ir skleisti žinią kitiems apie likimo smūgius mažiesiems rajono gyventojams.

„Džiaugiuosi, kad atsirado iniciatorių, kurie remia sergančius vaikus ir ieško būdų, kaip jiems ištiesti pagalbos ranką. Tų ypatingų žmonių yra ir šiandien mes tai matome. Juk galime pasidalinti ir materialiais, ir dvasiniais turtais. To šiandien labai reikia“, – sako Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė.

Renginio dieną Radviliškio kultūros centre aidėjo muzika ir netrūko šurmulio – čia visi buvo vaišinami kareiviška koše, vyko turgelio aukcionas, kuriame buvo galima įsigyti meno dirbinių ir taip paremti sergančius vaikučius. Vėliau veiksmas persikėlė į didžiąją kultūros centro salę, kurioje visiems koncertavo ansambliai: „Šeduvos bernai“, „Studija“, „Džia-da“, „Radvija“ bei jaunimo roko grupė: Irmantas Buškus (mušamieji), Karolis Keras (solinė gitara), Gabrielius Sutkus (bosinė gitara).

Organizatoriai džiaugiasi, kad prie renginio organizavimo prisidėjo partneriai: Radviliškio seniūnija, rajono savivaldybė bei miesto kultūros centras.