Tarybos narys socialdemokratas Kazimieras Račkauskis pasiūlė sumažinti mokesčio tarifą smulkiesiems sodininkams

Žemės mokesčio grimasos

Praėjusią savaitę vykusiame Radviliškio rajono savivaldybė tarybos posėdyje politikai ir vėl laužė ietis dėl to, kokį žemės mokestį 2023 metais mokės rajono gyventojai. Nors šis klausimas liečia kiekvieną žemės turintį gyventoją, tačiau daugiausiai aistrų, kaip visada, kilo dėl mokesčio nustatymo žemės ūkio paskirties žemei.

Ūkininkų balsas buvo išklausytas ir rajono politikai atsižvelgė į jų pageidavimą, tačiau socialdemokrato Kazimiero Račkauskio pasiūlymas tokį pat mokesčio tarifą nustatyti ir smulkiesiems sodininkams, liko neišgirstas. Galbūt rajono valdžiai atrodo, kad smulkieji sodininkai yra turtingesni už šimtus hektarų valdančius ūkininkus ar kitus žemvaldžius, nes sodininkams nustatytas pusantro karto didesnis žemės mokesčio tarifas?

Paprašė sumažinti mokesčio tarifą

Daugelis žmonių juokauja, kad ūkininkams niekada nebūna gerų metų, nes jie nuolat skundžiasi gamtos kataklizmais: tai laukus nualino sausra, tai derlių supūdė lietūs, tai želmenis pakando šalnos, todėl jie kone kasmet reikalauja sumažinti mokesčius, didinti kompensacijas ir išmokas. Ne išimtis – ir šiemet.

Šį kartą į rajono vadovus kreipėsi Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos atstovai, kurie paprašė, kad žemės ūkio paskirties žemės naudotojams 2023-2024 metams būtų nustatytas 0,8 procento mokesčio tarifas. Tokiu atveju žemės mokestis už 1 hektarą siektų apie 14 eurų.

2022 metais Radviliškio rajone žemės ūkio paskirties sklypams buvo nustatytas 1,3 procento mokesčio tarifas, o tai sudarė apie 16 eurų už vieną hektarą. Tačiau tokio dydžio mokesčių žemvaldžiai nemokėjo, nes šių metų rugpjūčio mėnesį rajono politikai nusprendė sumažinti mokestį žemės ūkio paskirties žemei 23 procentais, todėl žemės valdytojams teko sumokėti tik apie 12 eurų už hektarą.

Ūkininkai iškėlė vieną sąlygą

Šiemet rajono valdžiai su ūkininkų atstovais pavyko susitarti, jog žemės ūkio paskirties sklypams būtų nustatytas 1 procento tarifas ir žemės mokestis siektų apie 17 eurų už hektarą. Tačiau ūkininkai sutiko mokėti tokį mokestį tik su sąlyga, jog surinktų lėšų skirtumas, atsirasiantis tarp ūkininkų pradžioje pasiūlyto žemės mokesčio tarifo (0,8 procento) ir savivaldybės administracijos faktiškai patvirtinto žemės mokesčio tarifo (1 procento), turi būti proporcingai paskirstytas tarp kaimiškųjų seniūnijų ir skiriamas jų kelių priežiūrai bei eksploatavimui.

Savivaldybės finansininkai suskaičiavo, kad surinktų lėšų skirtumas tokiu atveju siektų apie 300 tūkstančių eurų, kurie būtų proporcingai padalinti tarp kaimiškųjų seniūnijų ir skiriami kelių priežiūrai, eksploatavimui bei melioracijos statiniams prižiūrėti.

Pasiūlė sumažinti mokestį ir sodininkams

Beje, politikams svarstyti pateiktame sprendimo projekte kolektyvinių sodų žemės sklypeliams buvo nustatytas net pusantro karto didesnis žemės mokesčio tarifas nei jį mokėtų žemės ūkio paskirties sklypų valdytojai. Turbūt pagal valdžios logiką reikėtų suprasti, kad sodininkams nepabrango nei kuras, nei elektra, o jie yra turtingesni už stambius ūkininkus, iš kurių dažnas važinėja prabangiomis mašinomis, perka šimtus tūkstančių eurų kainuojančius traktorius ir kombainus, o kai kurie įsigijo net nuosavus lėktuvus…

Šį absurdą pastebėjo rajono Tarybos narys socialdemokratas Kazimieras Račkauskis, kuris pasiūlė sumažinti mokesčio tarifą ir smulkiesiems sodininkams.

„Labai smagu girdėti, kad ūkininkai rado bendrą kalbą ir bendrą sprendimą dėl žemės mokesčio, tačiau kaip bebūtų, jie gauna pajamas iš savo veiklos. Į mane kreipėsi mažieji ūkininkai, tai sodų ūkininkai, kurie už savo sklypelius pajamų negauna, nes soduose sau kažką užsiaugina, o mokesčio tarifas sodo sklypams siekia net 1,5 procento“, – posėdyje kalbėjo K. Račkauskis.

Jis pasiūlė bent jau sulyginti sodininkams nustatytą mokesčio tarifą su ūkininkų ir kitų žemvaldžių mokamu tarifu už žemės ūkio paskirties žemę. K. Račkauskio manymu, biudžetui tai bus labai menkas nuostolis, bet smulkiesiems sodininkams tai bus labai didelė paskata.

Meras kalbėjo apie „mizerną“ sumą

K. Račkauskio pasiūlymą pirmasis sukritikavo buvęs jo partijos bičiulis, o dabar „žaliasis“ meras Vytautas Simelis. „Kadangi aš taip pat esu žemvaldys ir turiu šešis arus sodo, aš galiu pasakyti, kad auksinės bulvės ten ir obuoliukas. Bet yra vienas „bet“: didžioji dalis sodų yra pavirtusi gyvenamaisiais kvartalais, yra namų valdos ir šitie žmonės, įsivardindami, kad jie gyvena sode, moka mizerną sumą“, – kalbėjo meras.

Jis piktinosi, kad kai kuriuose kolektyviniuose soduose žmonės gyvena 200 kvadratinių metrų ploto name, o mokestį moka tik kaip už sodo žemę.

K. Račkauskis merui priminė, kad už žemę, skirtą gyvenamiesiems namams, yra taikomas mažesnis žemės mokesčio koeficientas, kuris siekia tik 0,8 procento, o sode gyvenantis žmogus turės mokėti 1,5 procento tarifą, nors soduose nėra nei tokios infrastruktūros, nei komunikacijų, kokias turi gyvenamosios paskirties žemėje namus pasistatę gyventojai.

Politikos veteranas siūlė nereaguoti

Į diskusiją įsitraukė ir „valstietis“ Jonas Povilaitis, kuris pasiūlė nereaguoti į K. Račkauskio pasiūlymą sumažinti mokestį sodininkams. „Dėl sodininkų bendrijų niekas neatkreipė dėmesio, kad žemės ūkio paskirties žemė brango 44 procentais, o soduose žemė brango keliais procentais ir tas mokestis liko pernykščio lygio, praktiškai neauga. Todėl vargu, ar būtina čia laužyti ietis“, – pareiškė politikos veteranas.

Šitokiu „valstiečio“ pareiškimu nusistebėjo socialdemokratas Saulius Luščikas. „Kai ūkininkus lygini su pensinio amžiaus žmonėmis, tai kažkaip keista iš tavo pusės girdėti tą dalyką“, – į J. Povilaitį kreipėsi S. Luščikas. Jis pasiūlė įtraukti K. Račkauskio pasiūlymą į sprendimo projektą, nes dažniausiai sodininkyste užsiima vyresnio amžiaus žmonės, tai tapę jų gyvenimo būdu, nors iš to jiems ir nėra jokios naudos.

„Aš nežinau, apie kokį sodininką čia kalbama, nebent tą, kuris turi 200 kvadratinių metrų namą ir negali 8 eurų susimokėti“, – suburbėjo meras, bet vis dėlto pasiūlė rajono politikams balsuoti.

Sodininkams nustatytas didesnis tarifas

Už K. Račkauskio pasiūlymą sumažinti mokesčio tarifą smulkiesiems sodininkams balsavo tik 8 Tarybos nariai: socialdemokratai, nepartiniai ir darbiečiai. Dvylika Tarybos narių sėdėjo posėdžių salėje, tačiau savo valios iš viso nepareiškė – tai „valstiečiai“, konservatoriai ir „žaliasis“ meras V. Simelis, todėl sodininkams žemės mokesčio tarifas nebus sumažintas.

Kitame balsavime rajono politikai pritarė tam, kad už žemės ūkio paskirties žemę būtų mokamas 1 procento mokesčio tarifas, o 300 tūkstančių eurų iš surinkto šio mokesčio būtų skirta kaimiškųjų seniūnijų kelių priežiūrai bei melioracijos statiniams.

Todėl, politikų valia, 2023 metais smulkieji sodininkai mokės pusantro karto didesnį žemės mokesčio tarifą už ūkininkus ir kitus žemvaldžius, valdančius šimtus hektarų žemės ūkio paskirties žemės.

Jonas MARCINKUS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE