Socialiniai tinklai jau mirga nuo grybautojų laimikių miškuose – pilnų pintinių voveraičių. Biomedicinos mokslų daktarė pasakoja, kodėl šiuos grybus verta įtraukti į mitybos racioną ir kaip teisingai juos apdoroti, kad neprarastų naudingųjų savybių.

Voveraitėms negaili pagyrų

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovė, botanikė ir biomedicinos mokslų daktarė Jurgita Motiejūnaitė kalbėdama apie grybus primena, jog šie yra pakankamai maistingi, nors ir mažai kaloringi.

„Grybuose beveik nėra riebalų, visai nėra cholesterolio, gausu įvairių mineralinių medžiagų ir vitaminų bei aktyviųjų medžiagų, tame tarpe ir antioksidantų, taip pat ir tokių stipriai veikiančių kaip, pavyzdžiui, ergotioneinas. Aktyviųjų medžiagų ir vitaminų kiekis labai priklauso nuo to, kaip grybai augo ar buvo auginami“, – atkreipia dėmesį mikologė.

Kalbėdama apie daugelio taip pamėgtas voveraites, J. Motiejūnaitė sako, kad jos labiausiai vertinamos dėl skonio savybių ir praktinių sumetimų.

„Voveraitės beveik nekirmija ir jas sunku supainioti su nuodingais grybais. Maistinės savybės bendrai yra panašios kaip ir kitų grybų. Jose yra karotenoidų, vitamino B2 (riboflavino) ir vitamino D, nemažai vario ir geležies bei antioksidacinių savybių turinčių junginių“, – naudingąsias savybes vardija žinovė.

Ji taip pat priduria, jog voveraites galima paruošti gana įvairiai, tačiau skirtingai nuo kitų grybų, jų nebūtina prieš kepant apvirti. Jei receptas reikalauja virimo, procesas, anot J. Motiejūnaitės, neturėtų užtrukti, mat ilgai verdamos voveraitės praranda skonio savybes.

„Plauti grybus irgi pravartu, nes taip pašalinami paklotės ir dirvožemio likučiai. Svarbiausia – nelaikyti neapdorotų per ilgai, ypač šilumoje ir drėgmėje, nes gali prasidėti irimo procesai. Ši taisyklė taikoma ir voveraitėms. Pirmiausia dėl to, kad ilgai laikant prastėja jų maistinės savybės, mažėja vitaminų ir aktyviųjų medžiagų kiekis. Geriausia nesuvalgytus grybus būtų užšaldyti, prieš tai kiek apvirus“, – pataria mikologė.

Jeigu jau nutiko taip, kad grybų valgyti „čia ir dabar“ nesinori, specialistė siūlo juos marinuoti, džiovinti, šaldyti ir net išbandyti rauginimą. Tiesa, tam reikės turėti vėsią patalpą ar erdvų šaldytuvą raugintoms voveraitėms laikyti. Skirtingais būdais konservuojamos voveraitės atskleidžia plačią skonių paletę, o kulinarijoje panaudojamos įvairiuose patiekaluose.

Ekspertai kviečia išbandyti tris skirtingus receptus, kuriuose voveraitės atsiskleidžia skirtingais skoniais.

Kreminė voveraičių ir vištienos sriuba

Reikės: 400 g voveraičių, 1 didelio svogūno, 1 morkos, 0,5 kg vištos šlaunelių mėsos, 500 g bulvių, 2 šaukštų sviesto, 1 litro vištienos sultinio, 1 arb. š. džiovintų čiobrelių, žiupsnelio druskos, grūstų juodųjų pipirų, 2 lauro lapelių, 2-3 šaukštų pomidorų pastos, 125 g kreminio/lydyto sūrelio, 250 ml riebios grietinėlės.

Gaminame:puode ištirpinkite sviestą, berkite smulkiai pjaustytus svogūną ir morką, kepkite, kol šie suminkštės. Gerai nuvalytas ir perplautas voveraites pasmulkinkite ir dėkite kepti šalia svogūno ir morkos. Uždenkite daržoves ir grybus keletui minučių dangčiu, kad ingredientai pasitroškintų. Kai išsiskirs sultys, berkite į puodą šlaunelių mėsą, pagardinkite druska, pipirais ir čiobreliu. Toliau susmulkinkite kubeliais bulves ir berkite į puodą. Viską užpilkite vištienos sultiniu, įdėkite lauro lapelių ir gerai išmaišykite. Uždenkite puodą dangčiu ir virkite apie 8-15 minučių, kol bulvės suminkštės. Bulvėms išvirus, sudėkite į puodą pomidorų pastą, kreminį sūrį, supilkite grietinėlę. Maišydami pakaitinkite, kol sūris ištirps ir sriuba dar kartą užkais. Išimkite lauro lapelius ir nuimkite puodą nuo ugnies. Dabar leiskite sriubai uždengtame puode pastovėti dar maždaug pusvalandį, kol „susistovės“ skonis ir atsiskleis visos jo natos. Patiekdami pabarstykite sriubą čiobreliais ar kitomis žolelėmis.

Marinuotos voveraitės „Ruošiamės žiemai“

Reikės: 0.5 kg voveraičių, 1 litro vandens, 2 šaukštų druskos, 1 šaukšto cukraus, 2 šaukštų acto, 4 vid. dydžio česnako skiltelių, keleto lauro lapelių.

Gaminame: voveraites kruopščiai išvalykite, perplaukite vandeniu. Stambesnius grybus perpjaukite per pusę. Viską dėkite į puodą, užpilkite vandeniu ir virkite. Jei atsirado putų, nugriebkite. Dabar išvirkite marinatą iš visų nurodytų ingredientų, išskyrus actą. Suberkite grybus į marinatą, pakaitinkite, kol užvirs, ir pavirkite maždaug 5 minutes. Supilkite actą, leiskite dar kartą užvirti ir po kelių minučių išjunkite ugnį. Grybus išpilstykite į iškaitintus stiklainius, sandariai užsukite, apverskite dangteliais žemyn ir palaikykite apkloję rankšluosčiu, kol stiklainiai atvės. Žiemą taip ruoštus grybus naudokite mišrainėms, sriuboms ir kitiems patiekalams gardinti.

Raugintos voveraitės

Reikės: 1 kg voveraičių, 1-2 svogūnų, 5 lauro lapelių, 50 g druskos, pusės šaukštelio cukraus, juodųjų pipirų, kvapiųjų pipirų.

Gaminame: voveraites kruopščiai išvalykite, patrumpinkite kotelius ir perplaukite vandeniu. Kelias minutes apvirkite pasūdytame vandenyje ir gerai nukoškite per kiaurasamtį. Dabar nulupkite svogūnus ir supjaustykite griežinėliais. Druską išmaišykite su cukrumi. Dėkite grybus į pasiruoštą iškaitintą puodynę, padenkite jais pirmą sluoksnį, tada apibarstykite druska su cukrumi, o kas antrą sluoksnį – svogūnais arba prieskoniais. Kai ingredientai baigsis, prislėkite puodynę lėkšte ir uždėkite akmenį ar kitą sunkų daiktą ant viršaus. Po kelių dienų indą su grybais išneškite į šaltą patalpą. Grybai nuolat turi būti apsemti skysčio. Jei jo trūksta, dar užpilkite sūrymo. Skanauti tinka su virtomis ar keptomis bulvėmis, praėjus bent mėnesiui nuo rauginimo.

Parengė Jonas MARCINKUS