Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia – kritimai yra antra pagrindinė netyčinių sužalojimų ir mirčių priežastis. Remiantis statistika, nuo 15 iki 25 procentų visų pasaulio gyventojų patiriamų traumų sudaro būtent vyresnio amžiaus pacientų sužalojimai. Ortopedas-traumatologas Jaroslav Vyšumirski dėsto pagrindines savisaugos taisykles senjorams ir pasakoja apie įžvelgiamą traumų dėsningumą.

Traumų daugiausia žiemą, bet vasarą jų irgi nemažai
Savisaugos instinktas žmogaus organizme suveikia tuomet, kai žmogus krinta. Krintant yra sužalojamos galūnės, nes organizmas siekia apsaugoti gyvybiškai svarbius organus, pavyzdžiui, galvos smegenis.
J. Vyšumirski teigimu, savaime suprantama, jog dažniausiai traumos įvyksta šaltuoju metų laiku, esant slidžiai kelio dangai, kai krintant remiamasi galūnėmis ir lūžta riešo ar peties kaulai.
„Vasarą kaulų lūžių pasitaiko kiek mažiau, tačiau slankstelių, dubens ir šlaunikaulio lūžių kiekis gal netgi padidėja. Tai natūralu, kadangi atšilus orams žmonės daugiau juda, daugiau laiko praleidžia gryname ore, dažniau išeina pasivaikščioti“, – sakė ekspertas.
Kritimai iš stovimo ar mažesnio aukščio, vadinamosios minimalios kinetinės energijos traumos, yra pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių traumos mechanizmas. Anot specialisto, dažniausiai sužalojamos vietos yra pečių sritis, riešas, stuburo slanksteliai, dubuo ir šlaunikaulis.
Svarbūs ne tik pagrindiniai sveikos gyvensenos principai
Kiekvienas medicinos specialistas galėtų pritarti teiginiui, jog visavertiška mityba, kokybiškas poilsis, subalansuota neurologinė būklė ir lėtinių ligų kontrolė – tai itin svarbūs veiksniai bendriems sveiko organizmo procesams. Tačiau kalbėdamas apie vyresnio amžiaus žmones ortopedas-traumatologas siūlė pažvelgti plačiau: „Norėdami atsakyti į klausimą, kaip išvengti traumų, turėtume nustatyti priežastį, kodėl nukritus iš neaukštai lūžta kaulas. Mažos kinetinės energijos riešo kaulų, žastikaulio, slankstelių ar šlaunikaulio proksimalinės dalies lūžiai prilyginami osteoporozės diagnozei – kaulų retėjimui. Tad norint išvengti minėtų lūžių visų pirma reikėtų išsitirti kaulų tankį ir, esant osteoporozei, gydytis medikamentais. Yra daug anatominių ir fiziologinių pokyčių, susijusių su normaliu senėjimu, kuriuos reikia suprasti, kad apsisaugotume“, – dėstė jis.
Pasaulinio masto problema
PSO teigimu, per pastaruosius keletą dešimtmečių su kritimu susijusių mirčių skaičius, lyginant su kitais sužeidimais, padidėjo keliskart. Tai didelė pasaulinė visuomenės sveikatos problema, kasmet nusinešanti daugiau nei 680 tūkst. žmonių gyvybių, dar 172 milijonai žmonių tampa neįgalūs dėl kritimo.
Ortopedas-traumatologas dalijosi savo patirtimi ir pasakojo, jog moterys yra labiau linkusios kristi nei vyrai, o osteoporoziniai lūžiai joms gali sukelti panašiai tokio dydžio mirties riziką kaip krūties vėžio, kiaušidžių vėžio ir gimdos vėžio kartu sudėjus.
„Pavyzdžiui, po šlaunikaulio dalies lūžio iki buvusio aktyvumo lygio po operacinio ir reabilitacinio gydymo grįžta apie 40 proc. pacientų. Retkarčiais literatūroje kritimas yra įvardijamas kaip „lėtasis žudikas“, todėl labai svarbu laiku kreiptis pagalbos ir gydyti lūžius, ypač ilgųjų kaulų.
Statistiškai apie 10 procentų žmonių, perkopusių 70 metų, patyrę šlaunikaulio lūžius, miršta per pirmą mėnesį, apie 30 procentų – per 12 mėnesių. Žinoma, dauguma mirčių yra susijusios su lydinčiomis ligomis bei jų kiekiu, tad būtina stebėti savo sveikatos būklę“, – kalbėjo J. Vyšumirski.
Medicinos ekspertas džiaugėsi didėjančiu vyresnio amžiaus žmonių sąmoningumu ir rūpinimusi savo sveikata. Jo nuomone, esant daugiau informacijos apie tokias ligas kaip osteoporozė, galimybę ją diagnozuoti gan paprastu neinvaziniu metodu sumažina ne tik kritimų, bet ir jų metu patiriamų sužalojimų sunkumą.
Pataria, kaip apsisaugoti
J. Vyšumirski įvardijo pagrindines savisaugos taisykles, kurias pravartu žinoti ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jaunesniems.
Pirmiausia patariama išlikti fiziškai aktyviems, rytą pradėti nuo mankštos, kad raumenys palaikytų tonusą ir būtų stipresni. Rekomenduojama įsivertinti namų aplinką ir pasirūpinti naktiniu apšvietimu – neretai traumos įvyksta naktį ar paryčiais, kai žmonės eina į vonią ar tualetą tamsoje.
„Nemažiau svarbu yra pasitikrinti regą ir klausą, nes net ir nedideli regėjimo ir klausos pokyčiai yra susiję su padidėjusia kritimų rizika. Neskubėkite atsistoti, per greitai atsikėlus gali sumažėti kraujospūdis, galite nukristi. Jeigu turite judėjimo ar pusiausvyros sutrikimų, naudokite pagalbines priemones, pavyzdžiui, lazdelę ar vaikštynę. Išlikite budrūs ir įvertinkite oro sąlygas, esant plikledžiui, lyjant ar sningant – likite namie“, – kalbėjo ortopedas-traumatologas.
Patyrę traumą įvertinkite, ar galūnės būklė išlieka tokia pat kaip iki traumos. Jeigu pastebėjote, kad sutriko funkcija, pastebite deformaciją, tinimą, poodinę kraujosruvą, stiprų skausmą judesių metu, nedelsiant kreipkitės į artimiausią skubios pagalbos skyrių arba skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.

Užs. Nr. S-07/20.