Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centre susirinkusiems Radviliškio rajono savivaldybės, Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių probacijos skyriaus, Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro, Radviliškio seniūnijų atstovams pristatytos galimybės teikti kompleksinę pagalbą vyrams, esantiems sudėtingoje psichologinėje situacijoje, išgyvenantiems emocines ar psichologines krizes, įskaitant savižudybės, smurto, priklausomybių riziką.

Tokį visiems labai reikalingą susitikimą drauge su Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centru inicijavo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Lijana Lebedžinskienė.

Susitikimo dalyviams Raseinių krizių centro direktorė Asta Montvydienė ir teisininkė Lina Miežinienė pristatė centro įgyvendinamą projektą „Kompleksinė pagalba vyrams, esantiems sudėtingoje psichologinėje situacijoje, išgyvenantiems emocines/psichologines krizes, įskaitant savižudybės, smurto, priklausomybių riziką“.

Projekto tikslas – teikti kompleksines konsultacines (psichologines, psichoterapines, edukacines ir prireikus teisines) paslaugas telefonu ir (ar) kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis (internetu ir (ar) elektroniniais laiškais), skirtas vyrams, esantiems sudėtingoje psichologinėje situacijoje, t. y. dėl ekonominių, socialinių ar asmeninių sunkumų išgyvenantiems emocines ir (arba) psichologines krizes, įskaitant savižudybės, smurto, priklausomybių riziką.

Susitikime aptarta galimybė teikti tokią pagalbą Radviliškio rajono gyventojams. Numatoma bendradarbiauti su įstaigomis, kurios dirba su vyrais, jų šeimomis, organizuoti apskrito stalo diskusijas. Šiuo metu Raseinių krizių centro vykdomose konsultacijose mokomasi kalbėtis, atsiverti, nustoti kaltinti kitus dėl savo nesėkmių, suvokti savo emocijas, spręsti konfliktines situacijas, atsikratyti smurtinio elgesio.

Konsultacijos telefonu 8 670 70 303.

Vyriškumas išgyvena krizę

Šiuo metu vyriškumas išgyvena krizę. Yra tokių teiginių, kad tradicinis vyriškumas yra žalingas ir blogas, o tai atsiliepia psichinei vyrų sveikatai.

Statistika rodo, kad visame pasaulyje dominuoja vyrų savižudybės. Vyrai susilaukia daug mažiau empatijos nei vaikai ir moterys. Visuomenė vis dar mano, kad vyrai turi būti galingi ir stiprūs, nereiškiantys emocijų, nerodantys silpnumo akimirkų. Jau nuo vaikystės berniukams kalama į galvą, kad vyrai neverkia.

Tradicinę vyriškumo sampratą būtina keisti. Juk vyrams taip pat būna sunku. Jų situacija kartais būna net sudėtingesnė nei moterų ar vaikų, o išdrįsti kreiptis pagalbos kaip ir nepriimta: juk vyras – stiprybės, ištvermingumo simbolis.

„Būk vyras, neverk, nesiskųsk“ – frazė, vedanti į emocinę duobę

Kauno apskrities Vyrų krizių centro inicijuotas tyrimas, kuriame dalyvavo vyrai iš Lietuvos miestų ir miestelių bei Londone gyvenantys išeiviai iš Lietuvos, parodė, kad 90,4 proc. apklaustųjų nuomone, vyras pirmiausia turi išlaikyti šeimą, 83,5 proc. mano, kad vyrui dera būti lyderiu. Mokėti valdyti savo jausmus ir jų neparodyti – vyriška savybė 70 proc. apklaustųjų. Pasitikėti savimi – vyriška 97,1 proc., siekti karjeros – 80 proc. respondentų.

Pasidomėjus, ar kada nors girdėjo sakant „Būk vyras, neverk, nesiskųsk“, teigiamai atsakė beveik 85 proc. apklaustųjų, tačiau paaiškėjo, kad jei patys turėtų sūnų, per 40 proc. apklaustųjų taip pat jam kartotų žodžius „Būk vyras, neverk, nesiskųsk“.

Tyrimas atskleidė, jog didžiausias krizes vyrams sukeltų skyrybos su mylimu žmogumi. Taip teigė 98,3 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje – šeimos iširimas, kurį kaip didžiausią krizę įvardijo 97,6 proc. vyrų. 89,1 proc. krize vadino įvairias priklausomybes, 89 proc. manė, kad krizė ateina su finansinėmis nesėkmėmis.

Klausiant, kokias krizes patys yra patyrę, 61 respondentas minėjo finansines nesėkmes, 44 krizę patyrė po pažeminimo ar gėdos, 39 žmonės minėjo artimojo mirtį, 27 išsiskyrimą su mylimu žmogumi.

Profesionalios pagalbos ieško nedaug vyrų

Kaip patys apklaustieji realiai sprendė patirtus sunkumus?

75,2 proc. tai darė vieni patys, tyliai, 34,9 proc. ignoravo problemą atsipalaiduodami su draugais. Specialistų pagalbos ieškojo 20,2 proc. apklaustųjų.

Kauno apskrities Vyrų krizių centro psichologai domėjosi, kodėl vyrai neieško pagalbos. 64,6 proc. atsakė, kad jaučia gėdą, 71,2 proc. bijo būti nesuprasti, 65,4 proc. bijo pažeminimo, 70,6 proc. netiki, kad kas nors gali padėti. Nemoka papasakoti, kas atsitiko, 39,2 proc. vyrų, nežino, kur kreiptis 55,1 proc. apklaustųjų. 46,8 proc. respondentų mano, kad prašyti pagalbos nevyriška.

Skaudžios patirtys ir nuolatinis stresas – tiesioginis kelias į priklausomybes

Nesvarbu, kokia žmogaus lytis, kiekvienas turi savo gyvenimišką patirtį. Ir moterys, ir vyrai gali turėti vaikystės traumų. Kiekvienas turi teisę jausti įvairius jausmus.

Specialistai pastebi, kad prastą vyrų emocinę sveikatą šiandien dažnai lemia tinkamų autoritetų ir pavyzdžių neturėjimas vaikystėje bei skaudžios patirtys. Daugelis vyrų yra patyrę psichologinių traumų, jiems sunku suprasti savo emocijas, jas valdyti ir įvardyti. Patiriamas stresas dažnai virsta vidine agresija, kuri gali tapti pavojingo ar net destruktyvaus elgesio priežastimi.

Vyrai savo psichologines problemas, negatyvias emocijas linkę laikyti savyje arba spręsti savo draugų rate. Tokiais atvejais dažniausiai siūloma viso to nejausti, tuos jausmus kažkur paslėpti, užgerti. Užgėrimai virsta priklausomybėmis, o tai – jau kelias į daugybę kitų problemų, tokių kaip darbo praradimas, šeimos iširimas, depresija ar net savižudybė.

Vyrai vis dar nėra linkę kreiptis pagalbos į specialistus, nes eiti pas psichologą, psichoterapeutą nevyriška. Dažnai nelabai ir žino, kuo skiriasi psichologas nuo psichoterapeuto ar psichiatro.

Prieš keletą metų atliktas RARHA tyrimas skelbia negailestingą mūsų šalies vaizdą: kas septinto alkoholį vartojančio Lietuvos gyventojo, arba beveik 14 proc., pagrindinis motyvas yra siekis viską pamiršti, pabėgti nuo savo problemų, įveikti sielvartą ir depresiją. Šiuo rodikliu Lietuva lenkia visas kitas tyrime dalyvavusias ES valstybes, o bendrijos vidurkį viršija daugiau nei 4 kartus (3,25 proc.).

Radviliškio rajono savivaldybės ir Raseinių krizių centro informacija