Radviliškio knygos bičiuliai – apie rašytoją ir politiką Vincą Krėvę

Radviliškio trečiojo amžiaus universiteto knygos bičiulių klube „Beržė“ prisimintas rašytojas Vincas Mickevičius-Krėvė ir jo įvairi visuomeninė bei politinė veikla. Pranešimus apie rašytoją V. Krėvę paruošė Z. Grigutavičienė ir A. Bliznikienė.

Vincas Mickevičius (Vincas Krėvė – slapyvardis) XX amžiaus pirmųjų dešimtmečių rašytojas. Jis žinomas kaip autorius kūrinių: „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“, apsakymų ciklas „Šiaudinėj pastogėj“, dramos kūrinių „Šarūnas“, „Skirgaila“ apysaka „Raganius“, „Miglose“, Rytų pasakos, eilėraščiai.

Jo kūriniams būdingas realistinis vaizdavimas, kartais pastebimas romantinis idealistinis vaizduojamų reiškinių traktavimas.

Jo kūrinių veikėjai – išskirtinės asmenybės, trokštančios gyventi kitaip, negalinčios prisitaikyti prie gyvenimo. Jo vaizduojami kaimo žmonės – gamtos žmonės. Savo poelgiuose jie vadovaujasi tikrai žmoniška morale, kurios svarbiausias principas – žmogus privalo būti geras ir nedaryti niekam blogo.

V. Krėvės realistiniai apsakymai padeda giliau pažinti Lietuvos kaimą. Savo kūriniuose nieko aštriai nekritikavo, į žmonių poelgius žiūrėjo ramiu, atlaidžiu žvilgsniu. Visą gyvenimą V. Krėvė išliko prieštaraujančiu, abejojančiu, svyruojančiu žmogumi.

Politinėje veikloje rašytojas atsidurdavo tik tuomet, kai Lietuvos valstybei grėsdavo pavojus iš vidaus arba išorės. Laiške Mykolui Biržiškai jis rašė: „Politikos bijau kaip velnias kryžiaus!“.

Labai trumpą laiką V. Krėvei teko pabūti Liaudies vyriausybės ministro pirmininko pavaduotoju ir užsienio reikalų ministru (apie 1940 m.). Jam teko būti Tautininkų sąjungos pirmininku, pralaimėjo trejuose Seimo rinkimuose.

V. Krėvė palaikė ryšius su A. Smetona ir J. Tumu-Vaižgantu. Dalyvauti politikoje jį paskatino tautos vienybės idėja ir didelės Lietuvos valstybės vizija.

1919 m. susikūrė Lietuvos šaulių sąjunga – pusiau politinė visuomeninė-karinė organizacija. 1922 m. V. Krėvė buvo išrinktas Šaulių Sąjungos centro valdybos pirmininku. 1923-1924 m. V. Krėvė dalyvavo politikos žurnale „Trimitas“, rašydamas kritinius straipsnius, smerkiančius vyriausybės vykdomą politiką, savo pasisakymais ugdė patriotiškumą visuomenėje.

1924 m. V. Krėvė buvo išrinktas Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininku.

Laikui bėgant įžymusis rašytojas, intelektualas V. Krėvė išsprūdo iš politikos liūno ir atsidėjo kūrybiniam ir moksliniam darbui. 1947 metais V. Krėvė atsidūrė Amerikoje, kurioje išgyveno iki pat mirties. Dirbo Pensilvanijos universitete. Buvo vienišas, nepritapo prie svetimos aplinkos.

1954 m. mirė Pensilvanijoje (JAV). Tik 1992 m. perlaidotas gimtuosiuose Subartonyse.

„Beržės“ užsiėmime dalyvavo ilgametė Viešosios bibliotekos direktorė A. Januševičienė. Ji pasidalijo prisiminimais apie darbą bibliotekoje, papasakojo apie „Diabeto“ klubo veiklą. Klubo nariai ir viešnia prisiminė apie „Beržės“ klubo veiklą nuo 2014 metų, mintimis pasidalijome apie jos veiklą ateityje.

Susitikimo pabaigoje klubo pirmininkė J. Kaučikienė pristatė Viešosios bibliotekos išleistą naują leidinį „Balio Buračo fotografijos: įspaudai močiučių divonuose ir abrūsuose“.

Parengta pagal knygos bičiulių klubo „Beržė“ informaciją

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE