Pro memoria Petrui Algirdui Venslovui

Gyvenimas gražus, kai savo vidaus spinduliais jį nušvieti,

Kai savo vidaus šiluma jį sušildai.

S. Nėris

2015 metų kovo 10 dieną nustojo plakti Petro Algirdo Venslovo širdis.

Petras Algirdas Venslovas gimė 1929 metais kovo 6 dieną Kaune. 1936 metais įstojo į Kauno miesto pradinės mokyklos pirmąjį skyrių. 1940 metų rudenį kartu su šeima persikėlė gyventi į Vilnių. Vilniuje baigęs pradinę mokyklą, toliau mokslus tęsė gimnazijoje. Tėvams persikėlus gyventi į Radviliškį, mokslus tęsė Radviliškio gimnazijoje.

1948 metais baigęs Radviliškio gimnaziją, tų pačių metų rudenį pradėjo mokytojauti Stačiūnų (Pakruojo raj.) septynmetėje mokykloje. 1950 metais įstojo į Šiaulių Mokytojų instituto neakivaizdinį skyrių studijuoti rusų kalbą ir literatūrą. 1952 metais pradėjo dirbti Radviliškio V. Valsiūnienės vidurinėje mokykloje rusų kalbos ir literatūros mokytoju. Nuo 1968 metų buvo paskirtas V. Valsiūnienės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju.

1969 metais baigė Vilniaus Valstybinį pedagoginį institutą, jam suteikta vidurinės mokyklos rusų kalbos ir literatūros mokytojo kvalifikacija. 1978 metais Petras Algirdas Venslovas, pradėjęs dirbti V. Valsiūnienės vidurinės mokyklos direktoriumi, subūrė darbštų ir kūrybingą kolektyvą. Šias pareigas jis ėjo iki 1989 metų. Direktorius buvo principingas, reiklus sau ir kolektyvui, labiausiai vertino administracijos bei pedagogų ir kitų darbuotojų komandinį darbą, nuolat rūpinosi mokyklos įvaizdžio gerinimu. Nuo 1990 iki 1999 metų dirbo V. Kudirkos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju administracijai ir ūkiui.

Dėstydamas rusų kalbą ir literatūrą mokiniams, Direktorius buvo kūrybiškas, pamokose ne tik aiškino gramatines tiesas, bet ir skatino saviraišką, ugdė kritinį ir loginį mąstymą, mokinių buvo mėgiamas ir gerbiamas. Kaip vadovas ir kaip mokytojas, Direktorius buvo autoritetas kolegoms. Už iniciatyvią, kūrybišką ir prasmingą veiklą daug kartų apdovanotas rajono ir Lietuvos TSR švietimo ministerijos Padėkos raštais.

Išėjęs į užtarnautą poilsį, nuolat domėjosi mokyklos gyvenimu, buvo dažnas svečias ne tik įvairiuose renginiuose, bet ir geras patarėjas gimnazijoje dirbantiems pedagogams.

Laikas nenuneš į užmarštį šio pedagogo atminimo, nes tai Žmogus, kuriam didžiausia vertybė visada buvo Žmogus.

Radviliškio Lizdeikos gimnazijos bendruomenė