Ar kada susimąstėte, kiek plastikinių maišelių per dieną sunaudojate: pakuojate produktus, o paskui išmetate? Kasmet šimtai tonų plastikinių maišelių patenka ne į perdirbimo gamyklas, o nukeliauja į gamtą. Ar žinote, kad vienam tokiam maišeliui suirti reikia nuo kelių dešimčių iki šimto metų? Viename iš paskutinių šios kadencijos posėdžių Europos Parlamentas tarė „gana“ beprasmiam plastikinių maišelių naudojimui ir aplinkos taršai.

Ko gero, esate girdėję, kad vandenynuose plaukioja ištisos salos, dydžiu prilygstančios nemažai valstybei, susidariusios vien iš panaudotų plastikinių maišelių. Nenuostabu – juk itin lengvi plastikiniai maišeliai, kokių daugiausiai sunaudojama Europos Sąjungoje (ES), beveik nenaudojami pakartotinai ir išmetami. Kažin ar reikia sakyti, kad gamtoje atsidūrusios plastiko pakuotės kenkia ten gyvenančiai augalijai bei gyvūnijai, taip pat – žmogui. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į tai, kad net ir sutrupėjęs plastikas patenka į mitybos grandinę: iš pradžių į gyvūnų skrandžius, vėliau – ant žmogaus stalo.

Lietuva – tarp atsilikėlių

Lietuva ir dar kelios valstybės yra tarp daugiausia plastikinių maišelių naudojančių ES narių. Mūsų šalyje vienam pirkėjui tenka po 500 tokių maišelių per metus, tuo tarpu, pavyzdžiui, danas išsiverčia nusipirkdamas vos keturis maišelius.

Kadangi padėtis negerėja, Europos Parlamentas siūlo sumažinti plonesnių negu 50 mikronų plastikinių maišelių naudojimą kitomis priemonėmis. Jo nariai įsitikinę, kad iki 2017 m. valstybės gali dvigubai sumažinti plonų plastikinių maišelių naudojimą, o iki 2019 m. pasiekti, kad rinkoje būtų naudojama 80 proc. mažiau tokių maišelių palyginti su 2010-aisiais.

Šį teisės aktą kuruojanti Europos Parlamento narė iš Danijos Margret Auken siūlo įvesti privalomą plastikinių maišelių kainodarą. „Apmokestinti vienkartinio naudojimo maišelius – patikrinta ir veiksminga priemonė, galinti sumažinti jų naudojimą“, – pabrėžia ji.

Europarlamentarų manymu, konkrečius būdus mažinti maišelių naudojimą pagal joms labiausiai tinkančią situaciją turi pasirinkti pačios valstybės. Jos galėtų pasitelkti mokesčius, rinkodaros priemones ar net draudimus.

Kokiais priemones mažinti plastikinių maišelių naudojimą taikys Lietuva, kol kas neaišku. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sutinka, kad ši diskusija yra labai aktuali, tačiau kaip sumažinti maišelių vartojimą – kol kas nežinia. „Jeigu iš karto imsimės draudimų, verslo ar vartotojo apmokestinimo, kaip tai padarė danai, tai neduos nieko gero: verslas kentės, o gyventojai irgi nesupras. Todėl, mano galva, reikia laipsniško ir ne tokio drastiško kelio“, – įsitikinęs ministras.

Prekybininkai ieško alternatyvos

Prekybininkai atidžiai stebi Europos Parlamento diskusijas šiuo klausimu. „Maximos“ atstovė spaudai Renata Saulytė atkreipia dėmesį, kad kol kas nesugalvota, kuo būtų galima visiškai pakeisti plastikinius maišelius: „Žinoma, alternatyva galėtų būti medžiaginiai ar popieriniai maišeliai. Tačiau problema – o kur dėti šlampančius produktus, kuriems reikia specialaus įpakavimo, kad nepraleistų drėgmės?“

Europos Parlamento nariai pagalvojo ir apie tai. Jie teigia, kad dalis plastikinių maišelių galėtų likti rinkoje – jie būtų skirti būtent tokiems atvejams, kai reikia supakuoti nefasuotus maisto pusgaminius, taip pat drėgnus gaminius, pavyzdžiui, žalią mėsą, žuvį ar sūrius.

Kai kurie prekybininkai teigia jau dabar naudojantys ekologiškesnius, greitai suyrančius maišelius. „Į jų sudėtį įmaišoma tam tikrų medžiagų, kurios paskatina irimą. Be to, dalis plastikinio maišelio yra pagaminta iš antrinių žaliavų“, – sako „Iki“ prekybos tinklo atstovas Andrius Petraitis.

Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai tampa vis sąmoningesni ir atsakingesni: nebeima maišelių, jei jų iš tiesų nereikia, o prekes dažniau krauna nebe į plonus plastikinius, bet į daugkartinio naudojimo ar drobinius maišelius. Taip pat vis dažniau, ateidami į parduotuvę, pirkėjai atsineša jau anksčiau panaudotą maišelį. Vis dėlto vartojimo įpročiai savaime keičiasi labai pamažu, todėl pokyčius būtina skatinti.

Plastikinių maišelių mažinimo siekis – vienas iš paskutinių Europos Parlamento sprendimų, kuriuos europarlamentarai priėmė per šią kadenciją. Dėl šio teisės akto bus toliau deramasi su ES šalių vyriausybių atstovais, o galutinį sprendimą priims jau naujos sudėties Parlamentas. Rinkimai į Europos Parlamentą vyks gegužės 25 dieną.

Pagal EP spaudos tarnybos pranešimą parengė Juozas GINKUS