„Siekiame kuo objektyvesnio tyrimo ir norime panaikinti visas abejones

„Nuosprendis“ direktorei – atidedamas

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorei Jolantai Margaitienei, leidusiai savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjui Arnoldui Matuzevičiui įsidarbinti į keliolika savivaldybei pavaldžių įstaigų, jos veiklą tyrusios darbo grupės „nuosprendžio“ dar teks palaukti. Nors komisija jau įžvelgė pažeidimą administracijos direktorės veiksmuose, tačiau nusprendė apklausti ir pačią J. Margaitienę.

Savo įvykių versiją pateikė ir neseniai iš atostogų grįžęs keliolikoje savivaldybei pavaldžių įstaigų ir pačioje savivaldybėje vienu metu „plušėjęs“ Juridinio skyriaus vedėjas. Barbe Devyndarbe pramintas valdininkas žurnalistą patikslino, kad be pagrindinio darbo savivaldybės administracijoje papildomai darbavosi ne 14-oje, o „tik“ 13-oje savivaldybei pavaldžių įstaigų ir nepersidirbo.

Švietimo įstaigos savivaldybės pagalbos nesulaukė

Visa ši Barbės Devyndarbės istorija pradėjo vyniotis 2020 metų pavasarį, kai Viešųjų pirkimų tarnyba Radviliškio rajono savivaldybei pateikė savo rekomendacijas dėl rajono mokinių maitinimo paslaugos. Tuo metu buvo sulaukta skundų, esą mokinius maitinanti įmonė naudoja per mažai ekologiškų produktų. Situaciją išanalizavusi Viešųjų pirkimų tarnyba savivaldybei rekomendavo kreiptis į mokinius maitinančią įmonę ir susitarti, kad sutarčių dėl mokinių maitinimo galiojimo laikas būtų sutrumpintas.

Po kelių mėnesių Radviliškio rajono taryba įpareigojo rajono švietimo įstaigų vadovus kreiptis į vaikus maitinančią įstaigą ir tartis dėl sutarties trukmės trumpinimo, o rajono merą bei savivaldybės administracijos direktorę – organizuoti teisinės pagalbos teikimą rajono švietimo įstaigoms.

Kai kurios švietimo įstaigos kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją ir paprašė skirti teisininką, kuris atstovautų joms teisminiuose ginčuose su vaikus maitinančia įmone. Kaip teigiama tyrimą atlikusios Specialiųjų tyrimų tarnybos rašte, savivaldybės administracija teisininko švietimo įstaigoms kažkodėl nepaskyrė.

Nesulaukę savivaldybės pagalbos mokyklų vadovai surengė pasitarimą, kuriame nusprendė patys įdarbinti savivaldybės Juridinio skyriaus vedėją A. Matuzevičių į savo vadovaujamas įstaigas teisininku.

Darboviečių ratas išsiplėtė iki 14-os

Negana to, Juridinio skyriaus vedėjas A. Matuzevičius dar įsidarbino teisininku ir į kai kuriuos rajono vaikų darželius, kurių vedėjos tuo metu bylinėjosi su iš darbo atleistomis buvusiomis darbuotojomis.

Vienos švietimo įstaigos savivaldybės juristą įdarbino pilnu etatu, kitos – ketvirčiu etato, trečios – 0,37 etato…

Dėl noro papildomai padirbėti vedėjas A. Matuzevičius kreipėsi į savo viršininkę – Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorę J. Margaitienę ir dėl kiekvienos naujos darbovietės paprašė jos leidimų.

Administracijos direktorė tokius leidimus davė, tačiau nurodė, kad kitose įstaigose valdininkas gali dirbti tik laisvu nuo pagrindinių pareigų savivaldybėje laiku, nors teismų posėdžiai, kuriuose A. Matuzevičius dalyvaudavo ne kaip savivaldybės, bet kaip švietimo įstaigų teisininkas, vykdavo darbo dienomis ir darbo valandomis.

Po truputį savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo „valdiškų“ darboviečių ratas plėtėsi ir išaugo net iki keturiolikos.

A. Matuzevičius dirbo Juridinio skyriaus vedėju Radviliškio rajono savivaldybėje, lopšelyje-darželyje „Eglutė“, Šeduvos gimnazijoje, Radviliškio pagalbos šeimai centre, Gražinos pagrindinėje mokykloje, Baisogalos gimnazijoje, Grinkiškio Jono Poderio gimnazijoje, Lizdeikos gimnazijoje, Pociūnėlių pagrindinėje mokykloje, Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijoje, Šeduvos gimnazijoje, Sidabravo gimnazijoje, Vinco Kudirkos progimnazijoje ir Vaižganto progimnazijoje.

Negana to, darbštusis valdininkas dar sugebėjo dirbti informatiku vienoje privačioje bendrovėje.

Nors valdininkas plušėjo daugybėje darboviečių, tačiau dar spėdavo atlikti ir papildomų užduočių. Antai, vienas lopšelis-darželis vieną mėnesį teisininkui skyrė net 100 procentų premiją, o kitą mėnesį pridėjo dar 30 procentų priemoką už svarbių papildomų užduočių vykdymą.

Plušėjo“ po 21 valandą per darbo dieną

Visas šias valdininko įsidarbinimo į daugybę rajono švietimo įstaigų aplinkybes narstė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai. Jie šioje istorijoje įžvelgė galimai pažeistus efektyvumo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir įstatymo viršenybės principus, todėl nusprendė informuoti apie tai Radviliškio rajono savivaldybės tarybą.

Kadangi mūsų šalies įstatymai darbuotojui neleidžia dirbti ilgiau kaip 12 valandų per darbo dieną, Specialiųjų tyrimų tarnyba apie galimai viršytą maksimalų darbo laiką informavo Valstybinę darbo inspekciją.

Valstybinės darbo inspekcijos specialistai suskaičiavo, kad valdininkas vienu metu turėjo dirbti net po 21 valandą per darbo dieną, neskaitant darbo privačioje bendrovėje.

Valstybinės darbo inspekcijos specialistų nuomone, valstybės tarnautoją priimantis asmuo galimai pažeidė viešus interesus, leisdamas valdininkui dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, kuri diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Darbo grupė apklaus pačią direktorę

Kai Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybinės darbo inspekcijos išvados pasiekė Radviliškio rajono savivaldybę, čia buvo sudaryta darbo grupė, kuri turi įvertinti savivaldybės administracijos direktorės J. Margaitienės vaidmenį dėl jos leidimo savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjui dirbti keliolikoje savivaldybei pavaldžių įstaigų.

Prieš keletą savaičių posėdžiavusi darbo grupė 3 balsais „už“ ir 2 balsais „prieš“ direktorės J. Margaitienės veiksmuose įžvelgė pažeidimą. Beliko surašyti darbo grupės išvadą, kuri turės būti pateikta rajono merui.

Redakcijos žiniomis, darbo grupės nariai netryško dideliu entuziazmu surašyti tyrimo išvadą, o patikėti ją savivaldybės juristams, kuriems vadovauja tyrime minimas vedėjas A. Matuzevičius, irgi nesinorėjo. Galop surašyti išvadą apsiėmė vienas iš šios darbo grupės narių – socialdemokratas Kazimieras Račkauskis.

„Manau, kad paaiškėjus tokiems skandalingiems faktams administracijos direktorė Jolanta Margaitienė turėtų prisiimti ne tik teisinę, bet ir politinę atsakomybę, – savo asmeninės nuomonės neslėpė K. Račkauskis. – Jeigu savivaldybės administracijos direktorė seniau dar galėjo teisintis, kad nežinojo, kiek valandų visose rajono įstaigose yra įdarbintas savivaldybės darbuotojas, tai šiuo metu jau tikrai viską žino, tačiau vis tiek nesiima jokių priemonių, nes Juridinio skyriaus vedėjas savivaldybės įstaigose tebedirba iki šiol. Tokia situacija piktina žmones ir daro gėdą visai savivaldybei.“

Žiniasklaidai paviešinus tokį komisijos verdiktą ir paprašius savivaldybės administracijos direktorės J. Margaitienės komentaro ši pareiškė, kad iki šiol nebuvo informuota apie darbo grupės sprendimus ir nebuvo kviesta nė į vieną jos veiklą tyrusios darbo grupės posėdį, todėl ir jos išvadų komentuoti negali. Turbūt tada ir patys darbo grupės nariai susizgribo, kad reikia apklausti ir pačią savivaldybės administracijos vadovę.

K. Račkauskio žodžiais, darbo grupė nusprendė pratęsti savo veiklą ir žada į posėdį pasikviesti pačią J. Margaitienę, kad ji pateiktų savo pasiaiškinimus. „Siekiame kuo objektyvesnio tyrimo ir norime panaikinti visas abejones, kad neliktų neatsakytų klausimų“, – sakė socialdemokratas K. Račkauskis.

Darbštusis“ valdininkas gina direktorę

„Radviliškio naujienoms“ savo įvykių versiją pateikė ir iš kasmetinių atostogų grįžęs „darbštusis“ valdininkas A. Matuzevičius, kurio buvo pasiteirauta, kaip jis vertina tokį darbo grupės sprendimą? Be to, jo klausėme, ar prašydamas administracijos direktorės leidimo dirbti 14-oje savivaldybei pavaldžių įstaigų jis informavo savo vadovę, po kiek valandų planuoja dirbti kiekvienoje iš šių įstaigų? Buvo įdomu sužinoti ir tai, kaip jam pavyko dirbti po 21 valandą per parą šitiek daug įstaigų ir kai kuriose iš jų net spėti atlikti papildomų užduočių.

A. Matuzevičius puolė ginti savo viršininkę, esą suteikdama leidimus jam dirbti kitą darbą J. Margaitienė vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, viešojo administravimo principais ir jų nepažeidė.

„Direktorė neturėjo galimybės žinoti ir nežinojo apie mano darbo sąlygas – darbo laiką, dirbant pas kitą darbdavį, juolab to kontroliuoti“, – teigė Juridinio skyriaus vedėjas, tačiau nepaaiškino, kodėl pats savo noru nepapasakojo direktorei apie tai, kad per dieną planuoja darbuotis net po 21 valandą. Pasak valdininko, sprendimą išduoti leidimus administracijos direktorė priėmė pagal specialios, šiems klausimams sudarytos komisijos siūlymus. Esą ši komisija įvertino visas aplinkybes ir administracijos direktorei pateikė siūlymus leisti A. Matuzevičiui dirbti papildomą darbą.

Išsamiau pasisakyti apie J. Margaitienės veiklą tyrusios darbo grupės sprendimą Juridinio skyriaus vedėjas sakė neturintis galimybės, nes nėra supažindintas su sprendimo motyvais. Tačiau A. Matuzevičius pridūrė, kad, jo žiniomis, sprendimo motyvų nėra.

Valdininkas pareiškė, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų redakciją, galiojančią nuo šių metų sausio 15 dienos, valstybės tarnautojams apskritai nebereikia gauti į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą.

„Atkreipiu dėmesį, kad papildomą darbą savivaldybės 13-oje, o ne 14-oje įstaigų, dirbau nuotoliniu būdu. (…) Mano atveju buvo sudarytos 3 darbo sutartys, iš kurių 1 darbo keliems darbdaviams sutartis su 11 įstaigų, vienam ir konkrečiam darbui vykdyti. Tai reiškia, kad pagal minėtas nuotolinio darbo sutartis turėjau galimybę dirbti vienu metu daliai Savivaldybės įstaigų, nepažeisdamas minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų, nustatytų Darbo kodekse“, – teisinosi keliolikoje savivaldybei pavaldžių įstaigų „plušėjęs“ valdininkas.

Jonas MARCINKUS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE