Gedulo ir vilties dienos minėjimas Baisogaloje prasidėjo Švč. Trejybės bažnyčioje šventomis mišiomis už Lietuvos tremtinius, kurias aukojo parapijos klebonas kun. Arūnas Urbelis.

Po jų visi dalyviai ėjome prie Laisvės paminklo. Sugiedojus himną, tylos minute ir prie paminklo padėtomis gėlėmis pagerbėme žuvusiuosius tremtyje.

Minėjimą tęsėme iškilminga Baisogalos 608-osios kuopos jaunųjų šaulių pasižadėjimo ceremonija. Prie Atminimo paminklo nuaidėjo jaunimo balsai – iškilmingas pasižadėjimas būti drąsiais ir garbingais Lietuvos šaulių sąjungos nariais, būti ištikimais ir dorais žmonėmis, paprašant ir Dievo pagalbos. Pasižadėjusiuosius iškilmingai palaimino Baisogalos Švč. Trejybės parapijos klebonas.

Muzikinius kūrinius atliko Baisogalos kultūros centro meno kolektyvai. Savo prisiminimais dalijosi tremtyje gimusi mokytoja Birutė Gedžiuvienė.

Šią Gedulo ir vilties dieną, pagerbdami mūsų tautos praeitį, gyvendami šiais laikais, turime nepamiršti, kad Lietuva buvo skandinama kraujo jūroje, melo vandenyne. Ir vis dėlto išliko... Lietuvos Partizanas, nuteistas mirti, kreipiasi į mus: „Nebijau mirties. Tik, Dieve mano, vieno bijau, kad mano tauta neprarastų atminties... Todėl vis meldžiuosi: Dieve, neatimk iš mano tautos atminties!“. O pavojus didelis. Kas galėtų paneigti?!

Baisogalos 608-osios kuopos šaulė, mokytoja Giedrė Nakutienė