Knygos bičiuliai paminėjo Vytauto Mačernio 100–ąsias gimimo metines

Įdomus buvo antrasis Knygos bičiulių klubo „Beržė“ susitikimas, skirtas paminėti Vytauto Mačernio 100–ąsias gimimo metines.

Pirmiausiai pažiūrėjome prof. Z. Kelmickaitės televizijos laidos kartojimą. Maloniai nuteikė įtaigus aktorių pasakojimas, gražūs poeto gimtinės vaizdai.

Mūsų kartos atstovams tai mažai žinomas poetas, gimęs ir augęs Žemaitijos vidury, Šarnelės kaime. Jo kūrybos nebuvo nei mokymo programose, nei vadovėliuose, todėl plačiai apžvelgėme gyvenimo, mokslo ir kūrybos kelius, skaitėme eilėraščių, vizijų, sonetų ir prozos kūrinėlių.

Trumpas ir tragiškas V. Mačernio gyvenimas, bet jo kūrybinis palikimas įvairus ir vertingas. Tai jauniausias klasikas dvidešimtojo amžiaus lietuvių literatūroje. Nors brendo ir kūrė karo metais, bet jo kūryboje nėra nei karo, nei okupacijos vaizdų. Jis buvo kitoks, jį domino žmogaus vidinis pasaulis, tai filosofo, romantiko prigimtis.

Gilių filosofinių minčių, gražių biografinių faktų randame vizijose. Septynios vizijos, su įžanga ir pabaiga, truputį jaučiama O. Milašiaus, R. M. Rilkės įtaka rodo jauno autoriaus platesnį akiratį.

Svarbią vietą lietuvių literatūroje ir V. Mačernio kūryboje užima sonetai bendru pavadinimu „Metai“. Stiprioji dalis – „Rudens sonetai“, čia vėl kartojasi filosofinė mintis „kodėl pasaulis ir žmogus, ir visa tai“… Deja, atsakymo nerasta, tik atsitiktinė skeveldra, baigiantis karui, nutraukė dvidešimt trejų metų jaunuolio gyvybę.

V. Mačernio talentą vertino prof. V. M. Putinas, K. Bradūnas, P. Jurkus, V. Daujotytė, V. Sventickas. Bendraamžiai draugai sakė, kad Vytauto kūryba verta Nobelio premijos. Patinka ir mums V. Mačernio lyrika, skambi, įtaigi, vaizdinga.

Baigus pokalbį apie poetą, mums gražių dainų padainavo mokytojos Romos Apšegienės vadovaujamas ansamblis „Gabija“. Padėkos, gėlės, linkėjimai ir sveikinimai su Mokytojų diena džiugino visus. Lauksime naujo susitikimo.

Nijolė Nėjienė, Radviliškio trečiojo amžiaus universiteto studentė