Šeimos labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkė Skaidra Dišlė sako

Ligos palaužta moteris aukojasi dėl vaikų

Aušra LAURINKIENĖ

Noriu, kad pasaulį keiksnojantys ir lengva ranka vaikus į alkoholį išmainantys žmonės pamatytų, kad gyvenimas kartais ant pečių užkrauna sunkią naštą. Tuomet svarbiausia nepalūžti ir iš visų jėgų stengtis, kad atžalos liktų šalia…“ – prasitaria 42-ejų Valdutė Kizienė, gyvenanti Radviliškio seniūnijos Linkaičių kaime.

Šių metų balandį sužinojusi, kad serga ketvirtos stadijos skrandžio vėžiu, šešių vaikų mama rankų nenuleidžia ir nepalūžta. Sunkiai besiverčiančiai moteriai ir jos vaikams pagalbos ranką ištiesusio Šeimos labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkė Skaidra Dišlė, kalbėdama apie šį atvejį, sunkiai tramdo emocijas: „Tą dieną, kai apsilankėme pas Valdutę, stovėjo guzas gerklėje… Jaučiausi taip beviltiškai matydama, kaip mirties akivaizdoje moteris rūpinasi jai tokiais neįveikiamais buitiniais dalykais“.

Buities sąlygos šokiravo Šeimos labdaros ir paramos fondo atstovus

O moters buitis, kaip pasakoja S. Dišlė, anaiptol neprimena patogiam gyvenimui tinkamų sąlygų. „Vaizdas, įėjus į butą, daugiau nei šokiravo: iš sienos kyšojo išlindę laidai. Laimė, kad bent izoliuoti. Tamsu, nes koridoriuje nebuvo apšvietimo. Mane pasitiko dvimetis pūstažandis pyplys basa kojyte. Tą dieną, kai nuvykome, dar nebuvo įjungtas šildymas, todėl kambariuose buvo šaltoka. Paprašiau, kad mažylis apsimautų kojinytę, tad netrukus jis pasirodė tarpduryje laikydamas rankytėje visai kitokios spalvos kojinę. Ašaros kaupėsi gerklėje, kad vaikas, net ir gyvendamas tragiškomis sąlygomis, nesispyrioja. O kaip pasakoja pati serganti mama, mažasis Nojus ją slaugo – matuoja temperatūrą, glosto…“ – pasakoja S. Dišlė.

Mažylis Nojus, pirmasis pasitikęs Šeimos labdaros ir paramos fondo atstovus, – vienas iš šešių sunkiai sergančios Linkaičių kaimo gyventojos V. Kizienės atžalų.

Menkos šeimos pajamos

Kaip pasakoja Radviliškio seniūnijos socialinio darbo organizatorė Jūratė Bredulskienė, V. Kizienė šiuo metu viena augina tris nepilnamečius ir vieną suaugusį antros grupės neįgalų vaiką: „Dukra Vita nuo šių metų rugsėjo pradėjo mokytis Šiaulių profesinio rengimo centre. Sūnus Dovydas lanko Gražinos pagrindinės mokyklos parengiamąją klasę, o namuose prižiūrimas dvejų metukų Nojus. Dar du, jau suaugę sūnūs, šiuo metu išvykę dirbti ir gyventi į užsienį. Buvęs sugyventinis Dainius Stradomskis materialiai nepadeda išlaikyti mažamečio sūnaus, jo nelanko“.

Pagalbos į Šeimos labdaros ir paramos fondą kreipėsi socialinė darbuotoja, kuri pasakojo, kad Radviliškio seniūnija nėra gavusi jokių nusiskundimų dėl šios šeimos gyvenimo būdo. Esą moteris jau pradėjo tvarkytis alimentus sūnaus išlaikymui, o jos pajamos – labai menkos.

Sunkiai serganti V. Kizienė skaičiuoja, kad šeimos pajamas sudaro 45,60 euro išmoka vaikui, išmoka iš vaikų išlaikymo fondo, siekianti 57 eurus, sūnaus Mariaus neįgalumo pensija – 162 eurai ir socialinė 47,47 euro pašalpa. Matematika – paprasta. Sunkiai sergant, vienai auginant vaikus ir gyvenant bute, kuriame yra tik šaltas vanduo, – išsiversti baisiai sunku.

Gydymui pinigų nelieka, nes visas gaunamas lėšas skiria vaikams

Akivaizdu, kad gaunamų šeimos pajamų nepakanka buto remontui. Butas – antrame aukšte, vonios ir tualeto patalpose nėra elektros, klozetas – visiškai sulūžęs, nėra vandens šildytuvo, skalbiamosios mašinos.

Šeimos labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkė S. Dišlė pasakoja, kad vizito pas V. Kizienę metu ją pribloškė pamatytas vaizdas: Virtuvėje sena skalbykle „Riga skalbėsi dukra Vita. Mašina tokia surūdijusi, kad atrodo, jog ji tamsiai rudos spalvos. Ir skalbti joje galima tik po vieną daiktą, nes kitaip ji nebesisuka…

Tądien, kai šeimą aplankė geradariai, moteris jautėsi labai prastai – keletą dienų buvo nieko nevalgiusi, ją nuolat pykino, tačiau ir tokios savijautos ji jautėsi nesmagiai, kad neturi jėgų apsitvarkyti. „Valdutė nuolat bandė raginti vaikus, kad jie imtųsi darbo. Bet aš nuraminau, kad mes atvažiavome ne švarą tikrinti. Tačiau apsitvarkyti apskritai būtų labai sudėtinga: šaltas vanduo iš čiaupo vos varva, o išpylus į kanalizaciją – viskas atsiranda ant tualeto grindų“, – „Radviliškio naujienoms“ pasakoja S. Dišlė.

Ji neslepia apmaudo, kad moteris visas gaunamas lėšas skiria vaikams, tad nepakanka pinigų nuvykti į gydymo įstaigas cheminėms procedūroms: „Moteris nesigydo ligoninės stacionare, nes niekam nenori patikėti vaikų priežiūros. Šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, iki šiol neturi nustatytos neįgalumo grupės, neturi lankomosios priežiūros darbuotojos“.

Geradariai ištiesė pagalbos ranką

Socialinė darbuotoja nusprendė kreiptis pagalbos į Šeimos labdaros ir paramos fondą, kurio paprašė vandens šildytuvo, skalbiamosios mašinos ir pinigų, reikalingų gydymui. Taip pat geradarių paprašyta tinkamai pajungti turimą naują klozetą, vonios ir tualeto patalpose sutvarkyti elektrą.

Suteikėme absoliučiai viską, ko mūsų buvo prašyta, nelikome abejingi šios šeimos likimui. Kai pagalvoji, tai mama labai aukojasi. Galėtų gultis į ligoninę, tuomet ir neįgalumo pašalpą galėtų tvarkytis. Bet vardan vaikučių ji kažkaip bando gydytis namie… Žmogus tokioje tragiškoje situacijoje visomis išgalėmis kabinasi į gyvenimą, o vos išėję į kiemą sutikome jau ne pirmą dieną geriantį žmogelį, keiksnojantį visą pasaulį“, – stebisi S. Dišlė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE