Geradariai ir karves gaudo, ir namus dovanoja

Aušra LAURINKIENĖ

Radviliškio Šeimos labdaros ir paramos fondas gerų žmonių dėka, supratimu, geranoriškumu ir atjauta aktyviai vykdo savo veiklą jau šešerius metus. Fondo įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Antanas Čepononis sako, kad rezultatai pranoko visus lūkesčius – suteikta parama jau pasinaudojo gausus būrys vargstančių rajono gyventojų ir nors truputį pagerino savo gyvenimo ar buities sąlygas.

Šįkart su A. Čepononiu kalbamės apie tai, kaip greitai ir prasmingai pralėkė tie šešeri fondo veiklos metai, kokie skaudžiausi ir kurioziškiausi įvykiai įstrigo atmintyje, kaip per tuos metus pavyko išplėsti fondo veiklą ir ieškoti naujų rėmėjų, be kurių supratingumo padėti žmonėms būtų neįmanoma.

Įkuriant fondą nestokota baimės

Prisimindamas fondo įkūrimo metą A. Čepononis sako, kad pati idėja kilo jam dirbant Savivaldybės meru: „Teko sutikti žmonių, gyvenančių sunkiau, kuriems atsitinka viena ar kita bėda, o Savivaldybė ne visada gali padėti tiesiogiai, nes tai nėra jos sprendimo lygmenyje. Idėja subrendo matant žmones, patekusius į bėdą, ir svarstant, kas būtų, jei tai nutiktų man ar artimos aplinkos žmonėms. Veiklą pradėjome vykdyti kur kas anksčiau, nei fondas buvo įregistruotas oficialiai. Neslėpsiu, tuomet ne tik aplinkiniai skeptiškai žiūrėjo, bet ir mes patys bijojome. Baimė slypėjo tame, kad įsteigti fondą ir truputį padaryti bei sustoti – būtų ne tik kitų, bet ir savęs apgavystė. Bijojome, kad nepavyks, tačiau šiandien tokių abejonių nebėra. Eisime tik pirmyn“.

Apžvelgiant Šeimos labdaros ir paramos fondo gyvavimo metus tampa akivaizdu, kad padėta daugeliui bėdoje atsidūrusių, sunkiai besiverčiančių, nuo įvairių stichinių nelaimių nukentėjusių bei socialinę atskirtį patiriančių Radviliškio rajone gyvenančių šeimų. 2008 metais įkurtas fondas teikia labdarą ir paramą bei kitokią pagalbą tik visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis veiklomis.

Praėję metai buvo labai darbingi

Per 2014-uosius nuveikta išties nemažai: organizuotas tradicinis labdaros projektas „Perku bėdą“, kurio metu rėmėjų dėka būtiniausiais daiktais, buities prietaisais, būsto remontui reikalingomis statybinėmis medžiagomis aprūpinta daugiau kaip 18 rajono šeimų.

Baigiantis metams organizuoti Kalėdų renginiai „Patikėk kalėdiniais stebuklais“, skirti daugiavaikėms šeimoms, gyvenančioms Radviliškio mieste ir visose rajono seniūnijose. Jų metu aplankyta 160 šeimų, kuriose gyvena net 700 vaikų.

2014 metų vasaros laikotarpiu buvo įgyvendintas projektas „Socialinės atskirties mažinimas Radviliškio rajone“, kurio metu 18 vaikų iš socialinės rizikos ir skurdžiai besiverčiančių šeimų buvo išvežti į 7-10 dienų trukmės vasaros stovyklą, surengtą Kelmės rajone, prie Dubysos, bendradarbiaujant su Šaulių rinktinės jaunaisiais nariais –savanoriais. Keturi vaikai iš Grinkiškio seniūnijos stovyklavo Telšių stovykloje „Draugai“.

Praėjusiais metais fondo valdybos nariai aplankė 250 senyvo amžiaus asmenų ir kartu su socialiniais darbuotojais nunešė jiems kalėdinius suvenyrų, skyrė paskatinimo premijas Radviliškio Lizdeikos, Vaižganto, Šeduvos ir Baisogalos gimnazijose geriausiai besimokantiems gimnazistams. Kartu su Radviliškio rajono policijos komisariatu prieš naujuosius mokslo metus ir didžiąsias metų šventes vykdė bendrą projektą.

Rėmėjus žavi skaidrumo garantas

Fondo žinomumas rajone – labai didelis. Sulaukiama daug besikreipiančiųjų. Šiuo metu dėliojamas planas, kiek pinigų galima surinkti ir kiek rėmėjų galima surasti. Anot fondo valdybos pirmininko, Šeimos labdaros ir paramos fondo pagrindinis tikslas – padėti socialinės rizikos ir sunkiai gyvenančioms šeimoms: „Tačiau širdis džiaugiasi, kad veikla gerokai išsiplėtė. Mes nė sapnuoti nesapnavome, kad nuveiksime tiek daug – ir pagalbos ranką ištiesime, ir įvairiausius projektus vykdysime“.

A. Čepononis sako, kad daugelį sužavėjo jų veiklos būdas: „Mes žmonių neatrenkame – mes tik išklausome, surenkame bėdas, apsvarstome ir kreipiamės į seniūnijas. Socialiniai darbuotojai patys turi įvertinti tikrą situaciją. Dirbame tik su tomis šeimomis, kurios sunkiau sugeba motyvuotai skaičiuoti savo pinigus, tačiau neišleidžia jų gėrimams ar pramogoms. Mes, Šeimos labdaros ir paramos fondas, esame kelių žmonių būrelis, kuris turėdamas norą padėti negali spręsti, kam ištiesti ranką. Mes neprisiliečiame nei prie pinigų, nei prie daiktų. Tai žavi daugelį rėmėjų. Pagalbą teikia verslo žmonės, o mes tik nurodome kryptį. Tai yra skaidrumo garantas. Kasmet, baigiantis metams, sukviečiame visus, kurie aukojo, ir pristatome ataskaitą“.

Tiesa, kartais būna ir išimčių – visai neseniai, prieš savaitę, į fondą buvo kreiptasi dėl vienos šeimos, auginančios tris vaikus su negalia. „Mama, be to, kad prižiūri tris neįgalius vaikus, dar ir skalbia visą turtą rankomis. Neišlaikė širdis – sukvietėme neeilinį fondo valdybos posėdį, pasitarėme ir nuvežėme skalbiamąją mašiną. Kai vėliau moteris skambina ir dėkoja verkdama iš džiaugsmo, atsiranda noras aukoti savo laiką, aukoti papildomas jėgas, ieškoti rėmėjų, nes tuomet viduje tampi šiek tiek geresnis“, – jaudulio neslėpdamas sako A. Čepononis.

Teko ir po laukus pabėgioti

Šeimos labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkas tikina, kad per veiklos metus būta įvairiausių istorijų – nuo itin skaudžių iki kurioziškų, tačiau sako niekada nepamiršiantis vieno nutikimo, kai teko kartu su kolegėmis laukuose gaudyti karvę: „Ūkininkas dovanojo karvę šeimai, kuri augina daug vaikų, tačiau nugaišo jų karvutė. Šeimininkė verkė, kad vienintelis pragyvenimo šaltinis prapuolė. Žmonės buvo praradę tikėjimą, kad išgyvens. Ūkininkas, sutikęs suteikti paramą, pasakė, kad karvę reikės pasigauti patiems. Liepė išsirinkti, kurią norime, ir pasigauti. Nuvažiuojame trise ir matome: didžiulė banda, karvės ganosi palaidos – bandome vieną pasigauti. Tuomet nežiūrėjome nei pieningumo, nei grožio – čiupome tą, kurią pavyko pagauti. Iki pat šiol palaikome ryšius su ta šeima – karvė pas juos vis dar gyvena, atsivedė veršiuką“.

Dar vienas įstrigęs atvejis – kur kas skaudesnis: „Berniukas, gyvenęs vienoje šeimoje, sirgo nepagydoma liga, o aplinka buvo tiesiog antisanitarinė. Mes suremontavome namą, paruošėme tinkamas sąlygas, tačiau neilgai trukus tas vaikutis iškeliavo Anapilin… Tokios istorijos sukrečia. Esame prisilietę prie įvairių dalykų“.

A. Čepononis niekada nepamirš ir Pociūnėliuose gyvenančių vaikų akių, kai jie sužinojo, kad kraustysis gyventi į savo namus: „Ta šeima Pociūnėliuose glaudėsi pamiškėje, ne jai priklausančiame sukrypusiame namelyje. Sužinojome, kad kitas žmogus parduoda namuką gyvenvietėje, kurioje mokosi tos šeimos vaikai. Nuvažiavome apžiūrėti, atbėgo vaikai ir su tokiu entuziazmu ėmė šaukti: „Mes čia gyvensim? Čia mūsų namas? Ir mokykla šalia!“. Atsimenu, tada ir patys ašarą nubraukėm… Tokie dalykai užveda…“

Akimirka iš 2010 metų kalėdinių renginių ciklo „Patikėk kalėdiniais stebuklais“.

Vykdant projektą „Socialinės atskirties mažinimas Radviliškio rajone“, vaikams dovanota savaitės trukmės stovykla Karklėje.

Padėkos vakaras projekto „Perku bėdą“ rėmėjams.

Vaikai Šeimos labdaros ir paramos fondo dėka turi galimybę ir pakeliauti.