Artėjantis maudynių sezonas – kokie pavojai slypi vandenyje?

Belaukiant vasaros vis dažniau pagalvojame apie šiltus vakarus ir idiliškas akimirkas prie jūros ar ežero. Tačiau šiuo šiltuoju laikotarpiu, paplūdimys gali būti ir ne tokia smagi vieta – pakrantėse, smėlyje ir vandens telkiniuose atsiranda daug bakterijų, virusų ir parazitų, be to, pirmuonių cistos, kirminų kiaušinėliai gali ilgai išlikti gyvybingi ar net pasidauginti dėl jiems palankių sąlygų – įšilusio vandens ir didelio organinių medžiagų kiekio. Tad, kad šiltasis sezonas ir nesibaigiančios maudynės netaptų našta ir nuo to nenukentėtų jūsų sveikata – vertėtų susipažinti su galimais pavojais ir priemonėmis, kaip jų išvengti.

Nekrotizuojantis fascitas – „mėsą valgančios bakterijos“

Vandenyje gyvenančios bakterijos, tokios kaip judrios, lenktos lazdelės formos Vibrio vulnificus ar gramneigiami streptokokai – gali sukelti nekrozinį fascitą. Tai gyvybei pavojinga ir greitai progresuojanti odos infekcija. Pradžioje užkrato vieta skaudžiai tinsta, parausta, žaizda darosi šiltesnė, žmonėms pakyla kūno temperatūra ir prastėja bendra savijauta. Liga plinta greitai, o senesniuose užkrėstose vietose audiniai miršta – nekrozuoja, tad tokiu atveju gali prireikti chirurginio gydymo. Ši infekcija dažniausiai atsiranda esant šiltam ir šiek tiek sūriam vandeniui, tad Baltijos jūra yra viena iš daugelio terpių, tinkamų gyvuoti šioms bakterijos. Patogenas patenka į organizmą per odos pažeidimus, įskaitant:

• įpjovimus ir įbrėžimus;
• nudegimus;
• vabzdžių įkandimus;
• pradurtas žaizdas (įskaitant atsiradusias dėl intraveninių stimuliacijų);
• chirurgines žaizdas;
• žmonės taip pat gali susirgti nekroziniu fascitu ir po bukos traumos – kai išoriškai nematoma įbrėžimų ar žaizdos.

Nors kiekvienas gali susirgti nekroziniu fascitu, tačiau mokslininkai išskiria, didesnėje rizikos grupėje esančius žmonės – tai tie, kurie serga:

• diabetu;
• inkstų nepakankamumu (ar kitomis inkstų ligomis);
• kepenų ciroze;
• vėžiu.

Visos šios ligos susijusios su nusilpusia imunine sistema ir tai yra pagrindiniai, tačiau tikrai ne visi išvardinti faktoriai. Pastebėta, kad dauguma nekrotizuojančiu fascitu sergančių žmonių, turi ir kitų sveikatos problemų, kurios sumažina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.

Gera žaizdų priežiūra padeda išvengti odos infekcijų

Kaip jau ir minėjome, nekrotizuojantį fascitą sukeliantys patogenai dažniausiai patenka per pažeistą odą, tad jeigu turite bent nedidelį įbrėžimą ar net adatos dūrio vietą, vertėtų gerai apsvarstyti ar norite maudytis tam tikrame vandens telkinyje. Šiltuoju vasaros sezonu tai gan aktualu tiems, kurie nepageidaujamus kūno plaukelius šalina su skutimosi peiliuku. Kaip žinoma, tai ne pati saugiausia priemonė, dažnai pažeidžianti odą ir kartais paliekanti net akimis nematomus įbrėžimus. Džiugu, kad egzistuoja ir kitų plaukelių šalinimo alternatyvų, pavyzdžiui, plaukų šalinimas lazeriu. Ši plaukelių naikinimo procedūra visiškai saugi ir po jos atlikimo nepastebėsite jokių įaugančių plaukelių, spuogelių, pūlinukų ar žaizdelių, todėl drąsiai galėsite džiaugtis maudynėmis.

Kaip elgtis jeigu susižeidėte maudynių metu?

Dėl bakterijų ir kitų patogenų, esančių vandenyje, maudynių metu įsipjovus, labai svarbu tinkamai prižiūrėti net menkiausią žaizdelę. Tad pirmoji pagalba sužalojus kojas:

nuplaukite žaizdą po tekančiu vandeniu;

• jeigu turite galite naudoti muilą, kad išvalytumėte visus nedidelius įpjovimus ir sužalojimus;
• žaizdą dezinfekuokite;
• nuvalykite ir uždenkite drenuojančias ar atviras žaizdas švariais, sausais tvarsčiais, tačiau tvarsčius būtina dažnai keisti, kad nesusidarytų palankios sąlygos daugintis bakterijoms žaizdoje;
• pastebėjus, kad žaizda gili – būtinai kreipkitės į gydytoją. Taip pat sunerimti reikėtų, jei ji pradėjo pūliuoti, raudonuoti ar ją peršti.

Be šių visų saugumo priemonių, svarbu dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu, o jei neįmanoma to padaryti – naudokite alkoholio pagrindu pagamintą dezinfekcinį skystį. Tinkama rankų higiena svarbu, nes kartais net patys nepastebime ir nejaučiame kaip liečiame žaizdeles, esančias ant kūno.

Asociatyvi Pixabay.com nuotrauka

Žarninėmis lazdelėmis (Escherichia coli) ar žarnyno enterokokais (Intestinal Enterococci) užterštas vanduo

Tiek žarninės lazdelės, tiek žarnyno enterokokai yra įprasta žmogaus ir gyvūnų mikrofloros dalis, jų taip pat randama vamzdynų bioplėvelėje, dirvožemyje, kuriam įtakos turėjo paviršinis vanduo. Tačiau jeigu šių bakterijų randama vandens telkinyje, laikoma, kad tai yra fekalinės taršos įrodymas. Jeigu nustatoma, kad vanduo užterštas tiek E. coli, tiek žarniniais enterokokais, įtariama, kad vandenyje gali būti pavojingų ligų, tokių kaip salmoneliozės, vidurių šiltinės ir dizenterijos sukėlėjų, taip pat yra grėsmė susirgti Hepatitu A, roto ir noro virusinėmis infekcijomis. Toks vandens užterštumas gali sukelti ir įvairias odos alerginės reakcijas – paraudimus, bėrimus ir niežulį. Dažniausi simptomai užsikrėtus: vėmimas, viduriavimas (gali būti ir su krauju), pastebimi skrandžio spazmai, dehidratacija. Užsikrėtimui užtenka vos kelių gurkšnių užteršto vandens, o inkubacinis periodas gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių, tačiau dažnu atveju pirmieji požymiai pasireiškia iki 3 – 4 dienų. Didesnę tikimybę užsikrėsti turi vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ar sergantys lėtinėmis ar imuninės sistemos ligomis.

Dėl šių patogenų kiekio tiriamas tiek geriamas vanduo, tiek karštuoju sezonu reguliariai prižiūrimos ir maudynių vietos. Norint išvengti nemalonių sveikatos sutrikimų, efektyviausia prevencija yra nesimaudyti vandens telkiniuose, kuriuose nustatytas per didelis kiekis bakterijų. Žarninių enterokokų (Intestinal Enterococci) skaičius 100 mililitrų – negali būti daugiau kaip 100, o lazdelių (Escherichia coli – E. coli) kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 mililitrų, kurių negali būti daugiau kaip 1000. Tyrimai dėl šių bakterijų skaičiaus daromi Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, o rezultatus galite pamatyti savivaldybių internetiniuose puslapiuose ir interneto svetainėje www.smlpc.lt.

Taigi, kad ir koks smagus šiltasis maudymosi sezonas bebūtų, egzistuoja nemažai pavojų, kurių bent dalies galima išvengti, jei atsakingai renkatės vandens telkinį. Be to, daktarai pataria, turint atvirą žaizdą ar kitą odos pažeidimą, vengti laiko leidimo ne tik ežeruose, upėse ar jūroje, bet ir karštoje vonioje ar baseine. Gaila, tačiau nuo šių infekcijų vakcinų nėra, todėl daug veiksnių priklauso ir nuo jūsų imuniteto, tad kiek galima labiau stenkitės jį stiprinti, o kaip taip padaryti galite sužinoti paspaudę ant šios nuorodos: imuniteto stiprinimas.

Plaukelių šalinimas lazeriu https://oblakasalon.lt/lazerine-epiliacija/