Rita Jurkuvienė įteikia svečiui rudens gėlių vainiką. Ievos Vaitkevičiūtės nuotr.

„Imantuose“ pristatyta pakiršiniečio Vaclovo Stulginsko kūryba

Baisogalos priestočio bendruomenės „Imantai“ namuose surengta tradicinė moliūgų popietė. Jos metu buvo valgoma bendruomenės šeimininkės Zofijos Grigaitienės išvirta moliūgų sriuba, moliūginiai blynai, vaišinamasi susineštinėmis vaišėmis.

Kaip ir kasmet, buvo numatyta popietės tema – pristatyti kuriantį žmogų. Šįkart pristatyta bendruomenės bičiulio, buvusio ilgalaikio Pakiršinio dūdų orkestro vadovo Vaclovo Stulginsko kūryba.

Eilės sugulė į knygą

Renginį pradėjęs bendruomenės pirmininkas Rimantas Vaitkevičius sakė esąs pažįstamas su Vaclovu nuo 1972 metų, kai abu dirbo tuometinėje Radviliškio MSMV, tačiau net neįtaręs, kad bendradarbis kuria eiles.

Vaclovas prisipažino ilgą laiką nedrįsęs viešinti savo eilių. Apie jas žinojo tik žmona Rima, pirmoji jo poezijos skaitytoja, vertintoja ir kritikė, bei svainė Zita, į kurios nuomonę Vaclovas labiau įsiklausydavo.

Po truputį eilių daugėjo, kol 2012 metais jos sugulė į knygelę „Užklystančios mintys“. Vaclovas pasakojo, kad rašydavo bemiegėmis naktimis, nes tada, anot jo, geriausiai plaukia mintys. Minėjo, kad jam svarbi kokia nors užuomina, gyvenimo įvykis ar poelgis, visuomenės gyvenimo momentas. „Jei gera mintis į galvą neateina, eilės negimsta“, – teigė Vaclovas.

Parašė Radviliškio MSMV istoriją

Daug metų gyvenęs Pakiršinio kaime, kartu su kitais kolegomis darbavęsis Radviliškio MSMV, jis matė, kaip įstaiga augo, stiprėjo, kiek reikšmingų darbų atliko melioratoriai, ir skaudžiai išgyveno, kai 2000 metais Radviliškio melioracijos valdyba buvo likviduota. Savo eilėraštį „Neliko nieko“ jis baigia eilutėmis: „Jau niekas nežino,/ Kuo kaimas gyvavo…/ Priminsiu trumpai –/ Jis laukus melioravo“.

Vaclovas turėjo sukaupęs daug faktinės medžiagos, gerai pažinojo daugumą buvusių darbuotojų, todėl ryžosi parašyti Radviliškio MSMV istoriją. Šioje knygelėje pateikti tuomet dirbusių įstaigos vadovų, specialistų prisiminimai, autoriaus komentarai, publikuojama daug Vaclovo sukauptų nuotraukų.

Autorius jautė, kad knygelę reikia praplėsti, papildyti, todėl šiemet pasirodė naujas leidimas „Pakiršinys“ su prierašu: „Tai kaimas, kuriame ilgus metus plakė Radviliškio rajono melioracijos širdis“. Abu šie leidiniai – tai istoriniai liudijimai, kurie, jei ne Vaclovas, būtų negrįžtamai pradingę, nepalikdami jokio pėdsako.

Savo namuose įkūrė muziejėlį

Reikia tikėtis, kad Baisogala kada nors atvers krašto muziejų, kuriame ras vietą ir Vaclovo Stulginsko prisiminimų bei eilių knygelės. O kol kas Vaclovas yra įkūręs muziejėlį savo namuose. Jis čia surinkęs gausią muzikos instrumentų ir radijo aparatų kolekciją, o kambario sienos nukabinėtos diplomais ir pagyrimo bei padėkos raštais už ilgametę jo, kaip dūdų orkestro vadovo, veiklą.

Ir šiandien Vaclovas nepaleidžia iš rankų muzikos instrumentų – jis yra dažnas „Imantų“ bendruomenės renginių dalyvis, o gegužės mėnesį inicijavo Baisogalos priestotyje Gatvės muzikos dienos programą.

Senus daiktus prikelia antram gyvenimui

Dar viena šio žmogaus veiklos kryptis – kūrybiniai darbai iš metalo ir iš medžio. Nebenaudojami, žmonėms nebereikalingi išmesti daiktai jo perdirbami, pritaikomi buityje ar papuošimams ir ima gyventi savo antrąjį gyvenimą.

Savo darbus Vaclovas išdovanoja, „Imantuose“ prieš porą metų buvo surengta jo dirbinių paroda. Ir šįkart į renginį jis atsivežė mažą darbų parodėlę.

Vaclovas ir jo žmona Rima paskaitė eilių. Bendruomenės pirmininkas padėkojo Vaclovui Stulginskui už jo gražias iniciatyvas, už paramą bendruomenei. Bendruomenės narė Rita Jurkuvienė įteikė savo pačios sukurtą vainiką.

Renginio pabaigoje visi susibūrė prieš bendruomenės namus, kur jaukiai švietė priestočio vaikų ir suaugusiųjų išdrožtos moliūgų galvutės.

Regina Vaitkevičienė 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE