Dapšionių geradarė pasveikinta su gražiu jubiliejumi

Brangiausia, ką turi žmogus, yra gyvenimas, toji daugiabriaunė, įvairiaspalvė įvykių, pasirinkimų, galimybių pynė, skirta kiekvienam, bet ir nuo kiekvieno priklausanti – ką į ją įpinsi, kokia širdies spalva apšviesi, ką šalia esantiems atiduosi. Kai žmogus užpildo savąją pynę garbiu metų skaičiumi, jis nusipelno pagarbos ir noro pasidžiaugti jo buvimo šalia.

Šis pavasaris Beinoravos krašte Dapšionių kaime gyvenančiai Juzefai Modestinai Šlamienei dovanojo jubiliejinę 90–ąją puokštę į jos gyvenimo pynę, tarsi įprasmindamas visą įvairialypį likimo kelią į kasdienybės pilnatvę ir brandžią ramybę.

Modesta gimė 1932 metų kovo 25–ąją (nors iš tiesų per Juozapines kovo 19-ąją) ūkininkų šeimoje, kurioje augo penki vaikai. Ji buvo antras vaikas šeimoje, tad vaikystėje teko prižiūrėti mažuosius, ganyti karves, padėti ūkio darbuose ir tvarkytis namuose. Darbas nuo mažumės buvo šeimoje didžiausia vertybė, išugdžiusi moters darbštumą, tvarkingumą, stropumą bet kokiomis aplinkybėmis.

Mergaitė mokėsi Pakalniškių pradinėje mokykloje, vėliau Šeduvoje, baigė septynias klases. Ji svajojo tapti medicinos darbuotoja, bet jau nuo 14-os metų pradėjo dirbti Kleboniškių kolūkyje įvairius ūkio darbus, o vyresnė dirbo melžėja, kiaulių šėrike prie motininių kiaulių.

Nors darbo sąlygos tais laikais buvo prastos, darbai sunkūs, bet Modesta nesiskųsdavo, dirbo kruopščiai ir atsakingai, dar rasdavo jėgų ir laiko rankdarbiams – ji audė, mezgė, siuvinėjo, mėgo puošti savo gyvenamą aplinką.

Nutikus nelaimei, mirus seseriai, ji padėjo užauginti jos vaikus, išleisti į mokslus, daugelį metų juos gaubė rūpesčiu ir meile, atiduodama visą motinišką gerumą.

1973 metais ištekėjusi Modesta atsikraustė gyventi į Dapšionis, dirbo fermose melžėja, kiaulių šėrike, dirbo stropiai, sąžiningai buvo apdovanota Darbo ženklo ordinu. Darbas užimdavo didžiąją moters laiko dalį, bet ji nemažai jo skirdavo Dapšionių bažnyčios priežiūrai, jos švarai ir jaukumui, todėl krašto žmonės jausdavo jai dėkingumą ir pagarbą.

2012 metais Modesta buvo apdovanota Sidabravo seniūnijos Gerumo Angelu „Už krikščioniškųjų vertybių puoselėjimą“.

Šiandien Modesta, nors gyvena viena, džiaugiasi šviesiomis, ramiomis dienomis, bendravimu su kaimynais ir artimaisiais, mėgsta skaityti laikraščius ir žurnalus, domisi šalies gyvenimo naujienomis. Paprasta, nuoširdi, gera moteris, visada skubanti užjausti ir padėti, su viltimi žvelgia į būsimas dienas ir tiki gera žmonijos ateitimi.

Praėjusį sekmadienį pilnutėlėje Dapšionių bažnyčioje Juzefa Modestina Šlamienė buvo pasveikinta su gražia jubiliejine gimtadienio švente, užrišta jubiliejinė juosta, įteiktos dovanos, gėlės, pagarsinta Sidabravo seniūno Vidmanto Blužo padėka.

Parengta pagal Beinoravos bendruomenės pirmininko Jono Vilčiausko informaciją