NULL

Seimo narys Antanas Čepononis: „Nuoseklus darbas jau duoda pirmuosius rezultatus“

„Nors sakoma, kad pirmoji kadencija Seimo nariui reikalinga tam, kad apsiprastų ir pasiruoštų darbui, bet man ši taisyklė negalioja, nes kibau į darbus nuo pat pirmos dienos Seime. Politikoje esu ne naujokas, esu sukaupęs didelę patirtį, todėl džiaugiuosi galėdamas būti naudingas mūsų krašto žmonėms ir dėkoju savo rinkėjams už galimybę prisidėti prie svarbių darbų bei projektų“, – sako Seimo narys Antanas Čepononis, paprašytas pasidalinti tuo, ką pavyko nuveikti per pirmąjį šių metų pusmetį. O papasakoti Seimo narys tikrai turi ką, nes pirmieji šeši šių metų mėnesiai Seime buvo ne tik labai įtempti, bet ir rezultatyvūs.

– Žmonės neretai sako, kad išrinktas Seimo narys pradingsta iš akiračio, vos tik išvažiuoja į dirbti sostinę. Atrodo, kad ir ši taisyklė Jums netinka, nes dažnai esate matomas ne tik rajone vykstančiuose renginiuose, bet ir rajono valdžios koridoriuose bei organizuojamuose susitikimuose…

– Radviliškiečiai patys mato, kad išrinktas į Seimą aš niekur nedingau. Kaip ir žadėjau, esu visiems pasiekiamas ir pasiruošęs padėti, kiek tai leidžia mano galimybės. Žinoma, pasaulinė pandemija ir karantinas pakeitė darbo ir bendravimo įpročius, darbo reikalai persikėlė į elektroninę erdvę, todėl buvau mažiau matomas viešumoje, bet nuotoliniu būdu teko dalyvauti ne tik posėdžiuose, bet ir įvairiuose renginiuose, susitikimuose, pasitarimuose, seminaruose, kurių buvo žymiai daugiau negu prieš pandemiją, daugybę reikalų pavyko išspręsti telefonu.

Nuolat gyvai ir nuotoliniu būdu susitikau su gyventojais, iš kurių sulaukiau tikrai daug prašymų ne tik patarimo, bet ir pagalbos ar paramos. Į visus prašymus stengiausi reaguoti greitai ir, tikiuosi, kad daugelį klausimų pavyko išspręsti efektyviai.

Lietuvoje slopstant koronaviruso epidemijai ir švelnėjant karantino apribojimams, rajone vėl pradedami organizuoti įvairūs renginiai, kuriuose stengiuosi dalyvauti ir susitikti su gyventojais tiesiogiai: pasikalbėti ir apie jų džiaugsmus, ir bėdas, todėl dabar turėsime dar daugiau galimybių pabendrauti akis į akį.

 – Seime dirbate Biudžeto ir finansų komitete. Kodėl pasirinkote būtent šį komitetą?

– Atsakymas į šį klausimą labai paprastas: pasirinkau todėl, kad būtent šioje srityje dėl savo darbinės ir gyvenimo patirties galiu būti naudingiausias savo rinkėjams.

Ne vieną kadenciją dirbau Radviliškio rajono meru ir mačiau, kaip centrinė valdžia skriaudžia regionus, todėl pagrindinis mano tikslas dirbant šiame komitete yra atstatyti teisybę, kad valstybės lėšos ir investicijos pasiektų ne tik didmiesčius, bet ir mūsų kraštą. Nes iki šiol visos valdžios tik žadėdavo atsigręžti į regionus, bet gavusios rinkėjų mandatą elgėsi priešingai, kai nuo bendro valstybės pyrago regionams nubyrėdavo tik trupiniai. Žinau, kad tai nebus lengva, nes tam nepritars didžiųjų miestų atstovai, bet mano pareiga – bandyti rasti sutarimą ir įtikinti oponentus, kad sustiprinus regionus naudą pajus ir visa šalis bei jos sostinė. Ir toks nuoseklus darbas jau duoda pirmuosius rezultatus.

– Tai kodėl apie tai nesiskelbiate ir nesigiriate? Papasakokite plačiau…

– Aš nesu iš tų politikų, kurie kiekviena pasitaikiusia proga lipa ant bačkos ir garsiai rėkia. Man labiau patinka, kai apie mano darbus kalba patys darbai ir kiti žmonės, kurie juos pastebi. O papasakoti tikrai turiu ką…

Aš pagal profesiją esu mokytojas, todėl švietimas man visada buvo labai svarbi sritis. Vaikų ugdymas yra investicija į Lietuvos ateitį, todėl tikrai neatsitiktinai paramos sulaukė ne viena švietimo įstaiga.

Tarpininkavau dėl papildomo finansavimo skyrimo Baisogalos gimnazijos modernizavimui, nes gimnazijos atnaujinimo darbai iki šiol vyko pernelyg lėtai. Gimnazijos antrajame aukšte buvo įrengti biologijos, chemijos ir fizikos kabinetai, koridoriuje įrengta poilsinė ir edukacinė erdvė, sutvarkyti ir atnaujinti trečiojo aukšto koridoriai ir kabinetai, tęsiami fasado apšiltinimo darbai, pradėti kapitalinio remonto darbai senojo gimnazijos pastato pirmame ir antrame aukštuose. Be to, dalyvavau susitikime su švietimo ministre dėl prisidėjimo 2022 metais prie Baisogalos gimnazijos stadiono rekonstrukcijos.

Man teko prisidėti ir sprendžiant Radviliškio Vaižganto progimnazijos sporto aikštyno atnaujinimo finansavimo klausimą. Džiaugiuosi, kad Vaižganto progimnazijos mokiniai ir radviliškiečiai galės sportuoti atnaujintame sporto aikštyne. Tikiuosi, kad rekonstrukcijos ir atnaujinimo darbai už skirtas lėšas bus pabaigti dar iki šių metų pabaigos.

Balandžio mėnesį suorganizavau rajono savivaldybės ir švietimo bendruomenės nuotolinį susitikimą su švietimo ministre J. Šiugždiniene. Aptartos svarbiausios švietimo bendruomenei rūpimos temos: mokyklų tinklo pertvarkos gairės, Tūkstantmečio gimnazijų kūrimo strategija, ikimokyklinių ugdymo įstaigų skaitmenizavimas, pedagogų ir mokytojų padėjėjų atlyginimui skiriamas finansavimas. Labai tikiuosi, kad Seime bus pasiektas bendras šalies partijų susitarimas dėl švietimo sistemos ateities ir daugelis įsisenėjusių problemų pagaliau bus pradėtos spręsti.

– Neliko nepastebėti ir Jūsų bei Seimo kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio vizitai į Radviliškio rajono kultūros įstaigas…

– Iš tikrųjų, balandžio mėnesį su kolega Vytautu Juozapaičiu lankėmės Radviliškio rajone. Vizito metu daug dėmesio skyrėme rajono kultūros įstaigoms: Šeduvoje apžiūrėjome vadinamuosius užvažiuojamuosius namus, domėjomės senosios Šeduvos vaistinės pastato pritaikymo Šeduvos krašto muziejui galimybėmis ir apsilankėme Burbiškio dvare, kuriame su muziejaus administracija kalbėjomės apie naujus didelius darbus dvare: didžiosios altanos atstatymą, buvusių dvaro karvidžių pastato atstatymą bei viešbučio jame įkūrimą. Ieškosime finansavimo galimybių visiems šiems trims prasmingiems ir kultūros istorijai reikšmingiems projektams.

Suorganizavau susitikimą ir Radviliškio rajono Pašušvio Visų Šventųjų bažnyčioje. Susitikime dalyvavo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras, Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjas Mindaugas Veliulis. Priimtas sprendimas jau šiais metais įvertinti bažnyčios vertingąsias savybes, gauti ekspertų išvadas ir rengti techninį projektą bažnyčios avarinės būklės likvidavimui.

O gegužės mėnesį su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu lankėmės Šeduvoje. Užsienio reikalų ministras domėjosi Lietuvos žydų miestelių (štetlų) istorijos muziejaus „Dingęs štetlas“ projektu, su susitikimo dalyviais aptarė muziejaus statybų eigą. Muziejaus duris planuojama atverti 2023 metų rudenį. Tikiu, kad šis muziejus taps traukos centru ne tik viso pasaulio žydams ir jų palikuonims, bet ir visai Europai.

– Viešumoje užsiminta, kad Jums tarpininkaujant Radviliškio rajono savivaldybė sutaupė dalį lėšų, kurių būtų reikėję statant triukšmo užtvaras šalia geležinkelio Radviliškio mieste. Kaip Jums pavyko tai pasiekti?

– Daugelis radviliškiečių turbūt pastebėjo, kad prie Radviliškio geležinkelio stoties vyksta triukšmą slopinančių sienelių statybos. Tai bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (dabar – LTG) įgyvendinamas projektas, kuriame Radviliškio rajono savivaldybė dalyvauja partnerio teisėmis.

Radviliškio rajono savivaldybės ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ partnerystės sutartyje buvo numatyta, kad Savivaldybė prie numatomos statyti triukšmo užtvaros statybos turi prisidėti 300 tūkstančių eurų. Tačiau bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ atlikus viešuosius pirkimus statybos darbų kaina padidėjo pusantro šimto tūkstančių eurų. „Lietuvos geležinkeliai“ pareikalavo, kad šią sumą iš savo biudžeto papildomai skirtų Radviliškio rajono savivaldybė. Kadangi rajono biudžete šios išlaidos nebuvo suplanuotos, rajono vadovai kreipėsi pagalbos į mane ir paprašė tarpininkauti sprendžiant šį klausimą.

Tiek mano, tiek Susisiekimo ir Finansų ministerijų atstovų pastangų dėka susisiekimo ministras pasirašė įsakymą, kuriuo Radviliškio rajono savivaldybės prisidėjimo dalis nebuvo padidinta, o trūkstamą lėšų sumą padengė „LTG infra“ (buvę „Lietuvos geležinkeliai“).

Šiam klausimui išspręsti inicijavau susitikimą su susisiekimo ministru M. Skuodžiu, su kuriuo naudodamasis proga aptariau ir magistralinio kelio „Panevėžys–Šiauliai“ atkarpos per Radviliškio miestą infrastruktūros sisteminį sutvarkymą: tiek apšvietimo, tiek saugaus eismo organizavimo, tiek šviesoforų ir kitų sankryžų pertvarkymo. Tikiuosi, kad buvau išgirstas.

 – Jūsų darbas Biudžeto ir finansų komitete apima itin plačią sritį. Kokie pagrindiniai darbai ir problemos buvo sprendžiami pastarąjį pusmetį?

– Dirbant Biudžeto ir finansų komitete, svarbiausi šio pusmečio uždaviniai buvo valdyti COVID-19 viruso pandemijos neigiamus padarinius. Todėl didžioji dalis valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir kitų finansinės paramos lėšų skirta sveikatos apsaugos sričiai: vakcinų ir vakcinacijos priemonių įsigijimui, darbuotojų priedams bei reikalingai įrangai įsigyti, socialinei apsaugai: prastovų subsidijoms, darbo paieškoms ar ligos išmokoms ar savarankiškai dirbantiems asmenims; transporto, turizmo, švietimo praradimams ir kompiuterinėms programų licencijoms. Planuojama lengvatinė paskata atsigauti ir išsilaikyti maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms, meno, kultūros ir sporto sektoriams po pandemijos, taikant lengvatinį 9 procentų PVM tarifą. Suprantame, kad šie poreikiai truks ilgiau nei planuota.

Iš viso per pusmetį Seimui svarstyti pateikiau 10 teisės aktų projektų ir 6 pasiūlymus teisės aktų projektams. Tarp jų – įpareigojimas bankams, kad ne mažiau nei 95 procentai Lietuvos gyventojų turėtų galimybę ne didesniu nei 5 kilometrų atstumu nuo namų pasiekti bankomatus, kad Vyriausybė valstybės biudžete numatytų lėšas ir nuo 2022 metų pradėtų vykdyti žvyrkelių per gyvenamąsias vietoves asfaltavimą. Tai ir savivaldybių finansavimo pakeitimai, reikšmingi sporto šakų federacijų jaunųjų sportininkų rengimui, trenerių darbo užmokesčiui, didesnis finansavimas mokyti vaikus plaukti ir saugiai elgtis vandenyje, skatinti aukšto sportinio meistriškumo sportininkus ir trenerius už sporto laimėjimus. Visko, žinoma, neišvardinsiu…

– Daug aistrų visuomenėje sukėlė bandymas Seime priimti vienalyčių asmenų partnerystės įstatymą. Kaip Jūs balsavote?

– Aš nepritariau Seimui pateiktam Partnerystės įstatymo projektui. Esu įsitikinęs, kad kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų kylančias teisines problemas galima išspręsti ir kitais būdais – nesikėsinant į Konstitucijoje įtvirtintą šeimos sąvoką.

Jeigu Seime būtų priimtas Partnerystės įstatymas, vėliau tekstų keisti ir Konstituciją, už kurią visi Lietuvos gyventojai balsavo referendume. Manau, kad būtų sąžininga, jeigu ir dėl Partnerystės įstatymo įteisinimo leistume nuspręsti patiems gyventojams. Dėl to kartu su kitais 12 Seimo narių aš pasirašiau pareiškimą, kuriuo siūlome partnerystės įteisinimo kausimą Lietuvoje spręsti referendumu.

– Seime esate ne tik Radviliškio, bet ir Tytuvėnų krašto atstovas. Turbūt dalį laiko tenka skirti ir sprendžiant kaimyninio rajono problemas?

– Taip. Džiaugiuosi, kad mano žinios ir patirtis gali pasitarnauti ir Tytuvėnų krašto žmonėms. Esu išsamiai susipažinęs su Kelmės rajono savivaldybės strateginiu plėtros planu iki 2030 metų, matau daug teigiamų dalykų ir daug galimybių, kuria linkme turėtų judėti Kelmės rajonas. Tytuvėnuose surengiau ne vieną susitikimą, kuriame buvo aptarti šiam kraštui svarbūs klausimai: kultūros centro patalpų vietos paieška, blogėjanti Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio ūkinių pastatų būklė, Tytuvėnų gimnazijos galimybės dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklos“ programoje, gimnazijos aikštynų atnaujinimas, šiemet rugpjūčio 13-15 dienomis vyksiančios šventės „Tytuvėnai – 725“ finansavimas…

Stengiuosi prisidėti ne tik prie Radviliškio–Tytuvėnų apygardos, bet ir prie kaimyninių Pakruojo bei Raseinių rajonų žmonių gerovės. Pakruojyje iš mirties taško pavyko išjudinti labai reikalingą vyresnio amžiaus žmonių globos namų plėtros projektą, o Raseiniuose prisidėjau prie iniciatyvos atnaujinti pagrindinį Raseinių miesto stadioną, kuriam pavyko gauti finansavimą. Palaikau ir tolimesnį tikslą – įrengti baseiną Raseinių miesto gyventojams, kurio jie šiuo metu neturi. Aš nepavydžiu sėkmės kaimynams ir džiaugiuosi galėdamas padėti.

Kalbino Jonas MARCINKUS

Trumpai

Antanas Čepononis

2020–2024 m. kadencija.

Seimo narys nuo 2020-11-13.

Iškėlė: Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai.

Išrinktas: Radviliškio–Tytuvėnų (Nr. 44) apygardoje.

Pareigos:

Nuo 2020-11-19 Biudžeto ir finansų komitetas, komiteto narys.

Nuo 2020-12-15 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, frakcijos seniūno pavaduotojas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE