Šeduvos vardą garsina žydų istorijos atminimo projektai

Gegužės 4-osios rytą Šeduvoje lankėsi užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Į susitikimą su ministru atvyko ir Seimo nariai A. Čepononis bei D. Asanavičiūtė, lietuvių diplomatas D. Degutis, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky, ambasadorius ypatingiems pavedimams M. Janukonis, Šeduvos žydų memorialinio fondo vadovas J. Dovydaitis ir Radviliškio rajono savivaldybės atstovai.

Susitikimo dalyviai apsilankė Šeduvos žydų masinių žudynių vietose, atstatytose Šeduvos žydų kapinėse, pagerbė nužudytų žydų atminimą ir padėjo gėlių prie memorialinių paminklų.

Muziejaus atidarymas – 2023 metais

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis domėjosi Lietuvos žydų miestelių (štetlų) istorijos muziejaus „Dingęs štetlas“ projektu, su susitikimo dalyviais aptarė muziejaus statybų eigą. Muziejaus duris planuojama atverti 2023 metų rudenį. Užsienio reikalų ministrui statomas „Dingusio štetlo“ muziejus paliko didelį įspūdį.

Seimo narys A. Čepononis išreiškė viltį, kad šis muziejus taps traukos centru ne tik viso pasaulio žydams ir jų palikuoniams, bet ir visai Europai.

„Džiugu, kad Radviliškio rajone daug dėmesio skiriama krašto istorijai įamžinti. Muziejus „Dingęs štetlas“ padės geriau pažinti Lietuvos žydų kultūrą ir taps dar vienu labai svarbiu pagarbos Holokausto aukoms ir jų atminimo įamžinimo simboliu“, – teigiama Radviliškio rajono savivaldybės pranešime.

Primins išnaikintų bendruomenių istoriją

Moderniausiomis technologijomis paremto litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejaus statybos pradėtos 2018 metų gegužę.

Projekto vadovas Sergejus Kanovičius yra kalbėjęs, kad žymiausių pasaulio muziejininkų ir architektų kuriamas muziejus, remdamasis Šeduvos žydų istorija, papasakos ir primins panašių miestelių išnaikintų bendruomenių istoriją. Čia bus atkurtas kažkada vienos didžiausių Europoje žydų diasporos miestelių gyvenimas.

Muziejaus lankytojai susipažins ir su tragiška Lietuvos ir Šeduvos istorijos dalimi, kai Antrojo pasaulinio karo metais štetlo gyventojų gyvybės buvo nutrauktos netoliese esančiose trijose Holokausto vietose.

Įtraukė į prestižinį Europos sąrašą

Pasak S. Kanovičiaus, tarptautinė komanda „Dingusiame štetle“ atkuriamą istoriją pateiks suprantamai ir įtaigiai, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis. Siekiama, kad muziejus taptų traukos centru ne tik viso pasaulio žydams ir jų palikuonims, bet ir visai Europai.

„Apsilankymas čia prilygs istorijos pamokoms, papildytoms moderniomis inovatyviomis priemonėmis. Čia vyks aktyvus kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas“, – teigia S. Kanovičius.

„Dingęs štetlas“ jau įtrauktas į prestižinį Europos memorialinių vietų sąrašą, kurį pildo Berlyne esančio Holokausto memorialo informacinis centras. Šeduvos žydų memorialinis fondas taip pat tapo Europos žydų muziejų asociacijos nariu.

Garsių asmenų šaknys – Šeduvoje

Seniau skelbta, kad bendras numatomas muziejaus plotas – beveik 3 tūkstančiai kvadratinių metrų.

Litvakai – iš buvusios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijos kilę žydai, kurių palikuonys išsibarstę po visą pasaulį ir praturtinę daugelio pasaulio šalių istorijas.

Šeduvos žydų kapinėse amžinojo poilsio atgulė keli Vilniaus Gaono palikuonys, žinomi rabinai, kantoriai. Iš Šeduvos yra kilę ir buvusio Izraelio prezidento Haimo Herzogo seneliai bei dabartinio Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu senelė.

Daugiau nei pusė gyventojų buvo žydai

Tikriausiai kiekvienas istorija besidomintis rajono gyventojas žino, kad devynioliktajame amžiuje daugiau nei pusė Šeduvos gyventojų buvo žydai. Jie dominavo pagrindinėse ūkio veiklos srityse.

Devynioliktajame amžiuje Šeduvoje veikė net keturios sinagogos, o prieš Pirmąjį pasaulinį karą žydai sudarė du trečdalius gyventojų. Didesnė dalis namų aplink turgavietę priklausė žydams, o beveik kiekviename name buvo po mažą krautuvėlę arba dirbtuvę.

Turgaus aikštės gale, prie Vėriškių gatvės, stovėjo dvi žydų sinagogos: viena mūrinė, kita medinė, buvo įsikūręs žydų bankas.

Gausią miesto žydų bendruomenę šiandien mena didelės žydų kapinės.

Parengė Jonas MARCINKUS