Keičiantis orams, vis dažniau aplink save išgirstame ir pamatome šniurkščiojančių, kosėjančių, užkimusių ar kitaip peršalimo ligų kamuojamų žmonių. Turbūt daugelis iš mūsų tuomet tyliai pagalvojame, jog kažin ar pavyks mums patiems to išvengti. Norint išvengti rudeniškų peršalimo ligų, būtina imtis profilaktinių priemonių nelaukiant, kol ligos paplis. Taigi būtina pasirūpinti, kad rudens sezoną lydinčios ligos mus aplenktų: juk susirgus gali ne tik bėgti nosis ar perštėtigerklė, bet ir varginti aukšta temperatūra, kankinti nugaros, raumenų skausmai.

Nors rudenį tikimybė susirgti peršalimo ligomis padidėja, retas laiku imasi profilaktikos priemonių. Vėsūs vakarai ir šaltos naktys, o dieną šildanti saulė trikdo žmones, jie nebežino, kaip tinkamai apsirengti ir nepapulti į šiuo metu siautėjančius peršalimo ligų spąstus.

Peršalimo ligos dažniausiai kamuoja vaikus ir senyvo amžiaus žmones

Peršalimo ligos rudenį kamuoja bene dažniausiai. Didesnė rizika peršalti yra vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir silpną imuninę sistemą turintiems suaugusiesiems.Peršalama neretaitada, kai imuninė sistema labai nusilpusi ir oro temperatūra nuolat kinta. Peršalimo ligas – taip dažnai vadinamas kvėpavimo takų infekcijomis, sukelia įvairios bakterijos ir virusai (virš 100 rūšių). Daugelis jų gyvena žmogaus organizme, dažniausiai nosiaryklėje ir ryklėje. Tai kodėl sergama ne nuolatos? Ogi todėl, kad bakterijų ir virusų dauginimąsi riboja imuninė sistema. Rudenį ji susilpnėja, tad susergama dažniau. Užsikrėsti galima oro lašeliniu būdu, per mažus lašelius, kuriais virusas perduodamas iš vieno žmogaus kitam kosint ar čiaudant. Taip pat dažnai užsikrečiama per rankas, daiktus, kuriuos lietė sergantis žmogus. Virusas į organizmą dažniausiai patenka per nosį ar akis ir sparčiai dauginasi nosiaryklėje. Ligos sukėlėjai lengvai perduodami vieno asmens kitam, todėl peršalimo ligos greitai plinta.

Peršalimo simptomai ir kaip su jais kovoti

Pagrindiniai peršalimo simptomai yra nosies užsikimšimas, sloga, čiaudulys, kosulys, gerklės paraudimas ir skausmas, galvos skausmas, neaukšta temperatūra, bendras silpnumas. Peršalimas dažnai maišomas su rimtesne liga - gripu. Gripui be įprastų peršalimui simptomų, būdinga aukšta temperatūra (peršalimo atveju temperatūra nesikeičia arba padidėja nežymiai), šaltkrėtis, kaulų ir raumenų skausmai. Gripas neretai gali sukelti rimtų komplikacijų.

Jeigu pakilo temperatūra, vadinasi kovai su virusais ir bakterijomis organizmas gamina baltymą – interferoną. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau šio baltymo pasigamina. Jeigu imsime mažinti nedidelę temperatūrą, interferono organizmas nesugebės pagaminti pakankamai. Tuomet sirgsite ilgiau, nes imuninei sistemai prireiks daugiau laiko rasti kitą būdą, kaip nugalėti infekciją.

Galbūt užteks aviečių arbatos su medumi, kuri palengvina peršalimo negalavimus. Svarbu gerti daug skysčių. Temperatūra krinta prakaituojant, o pakankamai šilti gėrimai kaip tik tai ir skatina. Aukštesnę kaip 38 laipsnių temperatūrą teks malšinti vaistais, bet juos turi paskirti gydytojas. Kiekviena mama, jeigu susirgo vaikas turi elgtis labai atsakingai ir nesiimti gydymo nepasitarusi su gydytoju.

Sloga. Tai t.p. organizmo gynybos nuo infekcijos būdas. Sloga trukdo infekcijai prasiskverbti giliau – į gerklę, plaučius, o gleivėse yra ypatingų antivirusinių medžiagų. Taigi, jeigu sloguojate, svarbu kad neišdžiūtų nosies gleivinė. Sakoma, kad negydoma sloga praeina per savaitę, o gydoma – per 7 dienas. Tik visiškai be gydymo labai kamuositės dėl užsikimšusios nosies. Peršalus gleivės kaupiasi ne tik nosyje, bet ir plaučiuose, o pašalinamos kosint. Sausas kosulys peršalus, labai vargina ir vaikus ir suaugusius, todėl reikia skystinti gleives, kad būtų lengviau joms pasišalinti. Geriausia, jeigu tinkamus vaistus skirs gydytojas.

Gerklės skausmą ir perštėjimą sukelia į nosiaryklę arba gerklę patekę virusai arba bakterijos. Jie įsitvirtina gleivinėje, pradeda daugintis ir pažeidžia jos ląsteles. Išsivysto uždegimas, priplūsta daugiau kraujo ir gleivinė patinsta. Gerklės skausmą arba perštėjimą nuramina priemonės, kurios malšina ryklės uždegimą. Pavyzdžiui, medus, čiulpiamosios pastilės, kurių galima įsigyti be recepto. Jas reikia naudoti pirmomis peršalimo valandomis – tai palengvins ligonio būklę ir pagreitins gijimą.

Kad peršalote, dažniausiai pajuntate grįžę į namus ir kol dar nespėjote rimtai susirgti, pasinaudokite gerai žinomomis paprastomis priemonėmis: pamirkykite kojas karšto vandens vonelėje su druska, būtinai gerkite daug skysčių, geriausia – karštos liepžiedžių, aviečių arbatos, arbatos su citrina, imbieru ir medumi, skalaukite gerklę su ramunėlių, šalavijų, medetkų nuoviru, darykite inhaliacijas, drėkinkite orą, ilsėkitės.

Visais peršalimo atvejais reikia pasitarti su mediku ir geriausia, jeigu gydymą pagal ligos simptomus paskiria šeimos gydytojas.

Ką daryti norint išvengti peršalimo?

Norint išvengti peršalimo, svarbu nuolat stiprinti imunitetą, sveikai ir reguliariai maitintis,atsisakyti riebių, saldžių, konservuotų produktų. Valgyti daugiau vaisių, daržovių, grūdinių produktų, riešutų, kurie organizmą aprūpins antioksidantais.Pakankamai ilsėtis, vengti streso, sportuoti,kasdien bent po pusvalandį aktyviai pajudėti, nes judėjimas stiprina imunitetą. Vilkėti natūralaus pluošto drabužius, kurie išgarina drėgmę ir išlaiko kūno šilumą . Išvengti nemalonių rudens ligų padeda ir organizmo grūdinimas. Tiek suaugusiojo, tiek vaiko organizmo atsparumą virusams stiprina kasdieniai pasivaikščiojimai, kad ir koks būtų oras.

Kol dar nesusirgote stiprinkite imunitetą lankydamiesi pirtyje. Tie, kas reguliariai mėgaujasi pirties malonumais, neperšąla net pačią rūsčiausią žiemą. Pirtyje vanokitės vantomis, gerkite žolelių arbatas. Pasilepinkite ir masažu, tai ne vien malonumas. Profesionalo atliktas masažas suaktyvina limfos tekėjimą, pagerina kraujotaką, imunitetą, bendrą organizmo būklę. Tamsiais ir nykiais vakarais pasilepinkite aromatų terapija. Taip pat pasistenkite kuo anksčiau atsigulti, nes geras miegas normalizuoja vidinius organizmo procesus. Pervargusio žmogaus imuninė sistema daug silpnesnė. Būtina dažnai vėdinti patalpas, reguliariai plauti rankas, vengti žmonių gausaus susibūrimo vietų, kontakto su sergančiais, čiaudėdami ar kosėdami prisidenkite burną ne ranka, o vienkartine nosinaite, o po to ją išmeskite į šiukšliadėžę, taip apsaugosite aplinkinius žmones nuo užkrato.

Kasdien suteikite sau kuo daugiau teigiamų emocijų, nepraleiskite nė dienos nepasirūpinę gera nuotaika.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė