Mums visiems reikia deguonies, kad gyventume. Vėdinimo sistema atsakinga ne tik už būtino ir pakankamo deguonies kiekio tiekimą į namus. Šiuolaikinės vėdinimo sistemos gali jį valyti, drėkinti, šildyti arba vėsinti iki reikiamos temperatūros, kad žmonėms būtų sudarytos patogiausios sąlygos. Tad, ką reikia žinoti, norint įsirengti vėdinimo sistemą?

Vėdinimo sistemų įrengimas: etapai

Vėdinimo sistemos įrengimas priklauso nuo pačios vėdinimo sistemos. Kanalinė ventiliacija su plačiu kanalų tinklu gali aptarnauti ištisus prekybos centrus, didelius biurus ir pramonės įmones. Tokios sistemos našumas labai didelis, tačiau jai įdiegti reikia daug pastangų.

Bekanalį vėdinimą sudaro langų ir sienų įvadai, mechaniniai ventiliatoriai ir kondicionierius. Šis vėdinimo tipas tinka namams ir nedideliems biurams, įrengti įrangą užtrunka nuo 15 minučių iki poros valandų.

Vėdinimo sistemų ir įrangos montavimas vyksta keliais etapais:

• Projektas. Pirmiausia parengiamas darbo aprašas. Jame apskaičiuojami oro apykaitos parametrai. Oro apykaitos koeficientas apskaičiuojamas atsižvelgiant į numatomą žmonių skaičių kambaryje ir jo plotą. Taip pat svarbi patalpos specifika: pavyzdžiui, vėdinant medicinos įstaigas, atsižvelgiama į aukštesnius oro valymo reikalavimus.
• Vėdinimo įrangos įrengimas. Jei naudojamas monoblokinis oro ruošimo įrenginys arba jei sistemos elementus galima sugrupuoti, jie yra oro ruošimo įrenginyje. Paprastai vėdinimo sistemos elementai įrengiami rūsyje arba palėpėje, nes sistema turi būti nuolat prieinama techninei priežiūrai.
• Išmetimo ir tiekimo sistemų konstrukcija. Kaip veikia paduodamoji vėdinimo sistema: įrenginys ištraukia orą iš lauko ir ortakių sistema paskirsto jį į patalpas. Kiekvienas ortakis veda į atskirą patalpą. Išmetamas oras patenka į išmetimo angą, o iš ten per ventiliacijos šachtą išeina į lauką. Pagrindinė ištraukiamosios ventiliacijos daugiabučiuose namuose įdiegimo priežastis yra ta, kad darbus galima atlikti patiems. Visi montavimo darbai daugiausia apsiriboja virtuvės ištraukiklio ir vonios kambario ventiliatoriaus montavimu. Kad būtų išvengta grįžtamojo oro srauto iš vonios kambario, ištraukiamieji ventiliatoriai turi turėti atbulinius vožtuvus.
• Ventiliacijos kanalų įrengimas. Pirmiausia specialistai pažymi ir paruošia ortakių tvirtinimo vietas. Kanalai gali būti pagaminti iš cinkuoto plieno, aliuminio folijos, plastiko, stiklo pluošto ir kitų medžiagų. Jei reikia, sienose ir lubose padaromos skylės ortakiams. Tada ortakiai surenkami į blokus, kurie keliami į montavimo vietą.
• Papildomų elementų montavimas. Šiai kategorijai priklauso oro šildytuvai, difuzoriai, pertvaros, oro sklendės, grotelės ir kt. Namuose ir biuruose įprastinės grotelės dažniau naudojamos kaip patalpų oro skirstytuvas, o difuzoriai - pramoninėje ventiliacijoje.