NULL

Dauguma radviliškiečių jau prisijungė prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos

Aplinkos ministerija neseniai inicijavo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“. Ilgalaikis jos tikslas – siekti, kad vietovėse, kuriose gyvena daugiau nei 2000 žmonių, centralizuotas nuotekų tvarkymo paslaugas gautų 98 proc. gyventojų.

Prijungti reikia dar keliasdešimt būstų

UAB „Radviliškio vanduo“ vyr. inžinierius Mindaugas Gapšys teigia, kad šių metų liepos 1 d. Radviliškio aglomeracijoje (mieste ir jo priemiesčiuose) prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos buvo prisijungę apie 97,2 proc. gyventojų. Kad pasiektų nustatytą aglomeracijos normą, reikia prijungti dar apie 70 būstų.

Paklaustas, kas ir kokiu būdu gali prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos ir kiek toks prisijungimas kainuoja, M. Gapšys atsako, kad prisijungti gali visi norintieji ir turintieji tokią galimybę, t. y. tie, kuriems prie sklypo ribos yra nutiesti centralizuoti nuotekų tinklai arba, jei gyventojai kreipiasi, nuo skirstomųjų tinklų iki jų sklypo ribos įrengiami išvadai. Gyventojams, gavus prisijungimo sąlygas, belieka tinklus nusivesti per savo sklypą iki namo. Pastaruoju atveju vandens ir nuotekų tinklų nutiesimo nuo sklypo ribos iki namo kaina su medžiagomis ir darbu siekia 30 eurų už 1 metrą.

Be to, šiam tikslui pasiekti Aplinkos ministerija nuo 2017 metų savivaldybėms skiria dotacijas. Šių metų rugpjūtį Aplinkos ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas gyventojų prijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų finansavimui, parama pasinaudoti planuoja ir UAB „Radviliškio vanduo“. Siekiama padėti įsirengti nuotekų surinkimo sistemas socialiai pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms – senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, socialiai remtiniems asmenims.

Skirtumas – akivaizdus

Paklaustas, kas žmones labiausiai skatina prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, M. Gapšys teigia, kad gyventojus itin paskatina baimė sulaukti aplinkosaugininkų.

„Tada žmonės labai rimtai pradeda mąstyti ir ieško mūsų, kad kuo greičiau prijungtume prie tinklų. Kol kas užteko pokalbių ir tikinimų, kad tai nėra taip brangu ir tikrai pigiau nei nuotekų išvežimas ir valymo įrenginio laikymas. Su žmonėmis pabendrauji, papasakoji, daugelis sutinka, kad taip geriau, bet, aišku, yra tikinančių, kad jiems rezervuaras – geresnis pasirinkimas. Stengiamės tokį požiūrį pakeisti ir mėginame įtikinti, kad tai nėra geriausias variantas. Sakome, tieskitės tinklus ir tikrai nepralošite, bus pigiau. Vieno kubinio metro nuotekų išvežimas kainuoja 9,39 euro, o centralizuotas nuotekų surinkimas – 1,78 euro. Skirtumas akivaizdus“, – pasakoja pašnekovas.

M. Gabšys tvirtina, kad situaciją iš esmės pakeisti bus sudėtinga, jei nepasikeis aplinkosaugos reikalavimai, kiek nuotekų išvežimui gyventojas per metus ar per tam tikrą laikotarpį turėtų atiduoti. „Šiandien tokio reikalavimo nėra. Svarbiausia, kad gyventojas yra sudaręs sutartį ir nuotekas veža. O kiek veža, šiandien niekur nėra reglamentuota. Mūsų dispečerinė turi informacijos, kas ir kiek nuotekų išgabena, ir žino, kas veža nepakankamai. Kai kurie gyventojai nuotekas veža kartą ar du per mėnesį, o kai kurie – kartą ar du per metus ir išgabena tik kokius 4 kubinius metrus. Patys įsivaizduojate, koks tai kiekis, turint mintyje, kad vienas Radviliškio rajono gyventojas, kuriam vanduo tiekiamas centralizuotai, 2020 metais vidutiniškai suvartojo pusantro kubo vandens“, – teigia UAB „Radviliškio vanduo“ vyr. inžinierius.

2018 metais Radviliškio r. savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą dėl kompensavimo mechanizmo teritorijose, kuriose nėra ir galbūt nebus išplėtota centrinė nuotekų sistema – mažesnių kaimų, vienkiemių. Tiems, kurie nusprendžia įsirengti vietinius valymo įrenginius arba plastikinį išsėmimo rezervuarą, kompensacijos dydis už valymo įrenginį yra 350 eurų, o už išsėmimo rezervuarą – 250 eurų. Pašnekovo teigimu, žmonės, kurie neturi galimybės prisijungti prie centrinės nuotekų tvarkymo sistemos arba tvarko nuotekas netvarkingai ir bijo būti nubausti aplinkosaugininkų, tokia pagalba naudojasi gana aktyviai.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE