SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.
Šiandien yra: 2021-01-25, Pirmadienis, 00:49:10 Radviliškio krašto naujienų portalas
RSS
Pagrindinis Sveikata Vaistininkas apie šventines vaišes: „stalas – namų altorius“

Vaistininkas apie šventines vaišes: „stalas – namų altorius“

Kalėdos ir Kūčios šiemet bus šeimyninėje aplinkoje, o bendravimas su giminėmis ir draugais virtualus, bet šventinį stalą, nors ir mažesnį, vis tiek planuos ir ruoš daugelis šalies gyventojų. Sakoma, kad maistas per Kūčias turi būti paprastas, atitikti pasninko taisykles, bet patiekalų skaičiumi stalas turi būti gausus – ar dėl 12 apaštalų, ar dėl 12 mėnesių. Kalėdų dieną įprastai valgomas sotus ir skanus maistas.

„Svarbiausia yra ne tai, ką valgome, o kaip valgome. Kai šeima sėda prie namų altoriaus – stalo, ir pasimeldę laužo kalėdaitį, maistas nebegali būti nesveikas, mat užliejanti ramybė padeda virškinimo sistemai. Mums labiausiai kenkia greitas maistas ir greitas gyvenimas, tad išnaudokime šį laiką ir sustokime. Man visada labai gražu stebėti žmogų, ruošiantį šventėms maistą taip, kaip mama ar močiutė mokė – tai tarsi šventa jungtis su šaknimis, be kurios maža tauta išlikti negali“, – šypsosi vaistininkas Kęstutis Beržinis.

Pirma – produktų sąrašas

Pasak vaistininko, pirmiausiai pasiruošimą šventiniam stalui reikėtų pradėti nuo sąrašo, kuris padeda išvengti nereikalingų pirkinių. Jis siūlo atidžiai ant popieriaus lapo, prisimenant vaikystę ir savo šeimos tradicijas, surašyti patiekalus, kuriuos planuojama ruošti, o tada jau – maisto produktų, kurių reikės, sąrašą.

„Jei tradiciškai būtume išgyvenę advento laikotarpį, tai nuodėmingasis persivalgymas būtų pavojingas sveikatai. Bet kaip yra pasakęs vienas mano pacientas, Kalėdos dabar ištisus metus – valgome ir geriame, ką tik norime. Tad siūlyčiau nors per Kūčias prisiminti protėvių papročius ir nepersivalgyti“, – rekomenduoja jis.

Šventinio stalo receptai kiekvienoje šeimoje skiriasi. Pavyzdžiui, iš Žemaitijos kilusio K. Beržinio mėgstamiausias patiekalas yra spirginė-kanapinė, kurią gaminant reikia žinoti kelias paslaptis.

„Turiu atskirą keptuvę, kurioje karamelizuoju svogūnus, spraginu kanapių, linų ar saulėgrąžų sėklas. 2–3 svogūnų galvas supjaustau kubeliais ir sausoje keptuvėje kantriai maišydamas sukepinu iki trapumo ir rusvos spalvos. Atskirai paspraginu sėklas, nes kiekvienai rūšiai reikia skirtingo laiko ir karščio. Jei kepinsim visas kartu – vienos sudegs, kitos net nesušils. Jas sutrinti taip pat reikia atskirai, kad viskas nevirstų miltais. Tik tuomet viską sumaišau ir paskaninu druska. Labai skanu į spirginę mirkyti bulvę“, – savo Kūčių stalo receptu dalijasi vaistininkas.

Bulvės, svogūnai ir baravykai

Ant šventinio stalo K. Beržinis rekomenduoja padėti daugiau daržovių, ieškoti sveikatai naudingesnių produktų ir patiekalų. Jis pataria bulves virti ir valgyti su lupenomis, mat nuskutant bulves kartu su jų lupenomis dingsta ir organizmui naudingas kalis. Sakoma, kad protėviai bulves taip ruošdavo tam, kad geriau avių vilna kirptųsi.

Kitas vaistininko mėgstamas ir siūlomas patiekalas – žemaitiškoji cibulynė.

„Prisimenu, kaip tėvas sukdavo silkę į gausybę sluoksnių popieriaus ir krosnin ant žarijų pašaudavo. Tik jis žinojo, kiek laiko ją reikia skrudinti, kad nesudegtų, bet ir trynimui pasiduotų. Tirštumui išgauti jis sugrūsdavo kelias karštas bulves su smulkintais svogūnais – jie karštyje išskleidžia ypatingą aromatą. Tuomet viską sudėdavo prie paruoštos silkės, užpildavo virinto šalto vandens – pagal skonį pildavo acto, berdavo pipirų, druskos ir truputį cukraus. Svogūnai neleidžia visiems per šventes suvalgytiems riebalams pavirsti papildomais kilogramais. Svogūnų lukštų arbata veikia kaip antioksidantas, o riebios silkės gabalas organizmą aprūpina vitaminu D“, – tikina K. Beržinis.

Džiovinti baravykai su voveraitėmis – dar vienas sveikas patiekalas ant šventinio stalo. Be skonio ir aromato šie grybai kūną apdovanoja tik juose randamais betagliukanais, kurie yra svarbūs imuninei sistemai. Panašių medžiagų turi ir avižų grūdai. Dėl to avižinis kisielius ar avižiniai viso grūdo sausainiai priskiriami prie sveikatai itin vertingų produktų.

Anot vaistininko, reikėtų nepamiršti ir žirnių, pupų ar kitų ankštinių augalų, kurie turtingi baltymais.

Spanguolių kisielius, patiekalai iš burokėlių ne tik malonūs akiai dėl savo ryškių spalvų, bet ir aprūpina fenoliniais junginiais, reikalingais organizmo antioksidacinei apsaugai, kovai su virusais ir mikrobais.

„Apie raugintų kopūstų, vienijančių Kūčių ir Kalėdų stalus, naudą šnekėti galima labai ilgai. Juose randamas vitaminas C, taip pat žarnyno veiklą gerinantys probiotikai, prebiotikai ir postbiotikai – tai pieno rūgštį gaminančios bakterijos. Trys viename“, – aiškina jis.

K. Beržinio teigimu, ant kiekvieno šventinio stalo savo vietą rasdavo ir krienų indelis. Krienai pagerina riebaus maisto skonį ir palengvina jo virškinimą.

„Daug ašarų išliedavau krienus betarkuodamas šventėms. Galima kartais ir nusižengti tradiciniam jų ruošimui, ypač kai šakniastiebis nestebina savo storiu. Nuvalytas smulkias šaknis supjaustau maždaug 1 cm ilgio gabaliukais. Imu 3 stiklines jų, užpilu stikline vandens, pridedu pusę šaukšto druskos, pusę šaukšto cukraus ir porą šaukštų acto. Viską sumetu į smulkintuvą minutei“, – receptu dalijasi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas.

Kalėdų stalas – geriau riebiau nei saldžiai

Visais laikais per Kalėdas buvo stengiamasi skaniai ir sočiai privalgyti, kad ateinančiais metais šeima nejaustų nepritekliaus. Anot K. Beržinio, senovinis Kalėdų valgis – šernas, kiaulės protėvis.

„Šventiniams pusryčiams Aukštaitijoje – kiaulės galva. Žemaitijoje – šiupinys su riebia uodega, o pietums – kiaulės galva su troškintais kopūstais. Pas turtingesnį ūkininką ant stalo būdavo kepta žąsis, o smulkesnieji ūkininkai ir antimi pasitenkindavo. Vakarienei, prieš naktį, ant stalo jau būdavo dedamas lengvesnis maistas – kruopos“, – vardija jis.

Sakoma, kad šeimininkės stengdavosi ant stalo atnešti nepjaustytą maistą – šeimos vienybei išsaugoti.

Balti miltai anuomet buvo prabanga. Remdamasis senelių pasakojimais bei užrašyta folklorine medžiaga vaistininkas sako, kad gyventojai nepiktnaudžiavo saldžiais pyragais ar sausainiais, mat žinojo, kad saldus, o ne riebus maistas kelia daugiau sveikatos problemų.

Parengė Jonas MARCINKUS

Komentarus prašome rašyti etiškai, už jų turinį portalo administratorius neatsako.

Susijusios naujienos

Radviliškio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje įvyko susitikimas su sveikos gyvensenos i...
Nėštumo laikotarpis neabejotinai yra ypatingas kiekvienai moteriai. Išskirtinis dėmesys turėtų...
Nors moterys ir toliau sudaro daugumą motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjų, per kelerius met...
Pacientų patogumui nuo 10-ies iki 30 dienų pratęstas kompensuojamųjų vaistų receptų galiojimo...
Pastaruoju metu tikrą diskusijų audrą sukėlė Sveikatos apsaugos ministro užmojis neskiepytų v...
Karštis – tikras išbandymas mūsų organizmui. Didelis karštis gali būti dirglumo, koncentraci...
Vasarą skubame į gamtą pailsėti ir pasimėgauti ant grotelių keptais šašlykais, dešrelėmis,...
Žydint įvairiems augalams ir pievoms padaugėja įkvepiamųjų alergenų sukeltų alergijų. Žied...
Atkreipiame dėmesį, kad norėdami teritorinėje ligonių kasoje gauti administracinę paslaugą, t...
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai perspėja, kad L...
Mėgautis šviežiomis uogomis, o ypač iš savo daržo – didelis malonumas. Visi gerai žinome be...
Sinoptikai praneša, kad artimiausiomis dienomis Lietuvoje toliau tęsis kaitra. Temperatūra dienom...

Ekstremaliausių išbandymų mūsų odai pažeria du metų laikai – žiema ir vasara....

Nebūkime abejingi savo sveikatai ir išnaudokime siūlomas galimybes nemokamai ją išsitirti. Ši...
Skendimai – didžiausias poilsiautojų prie vandens siaubas. Nors dažnai kalbama apie vasarą tyk...

Vienos geriausių Australijos dietologių, Dr. Rosemary Stanton, teigimu, šiais laikais ga...

Vasarą džiaugiamės šiluma, gausiu daržovių ir vaisių derliumi. Dažnas iš mūsų nuėjęs į...
Prasidėjus rudeniniam grybų sezonui daugelis skuba pagrybauti, maloniai pasivaikščioti ir pails...
Keičiantis orams, vis dažniau aplink save išgirstame ir pamatome šniurkščiojančių, kosėjan...
Ebolos hemoraginė karštligė – tai sunki, dažnai mirtina žmonių, primatų (beždžionių) lig...
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos primena, kad rugsėjo 15 d. minima Pasaulinė limfomos diena. ...
Žuvis ir jūros produktai savo maistinėmis savybėmis yra vieni iš labiausiai vertintinų ir reko...
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad nuo šių metų...
Neseniai į Vokietiją (Berlyną) gyventi persikėlusi šiaulietė Roma Deiva R. džiaugiasi, kad ga...
Balsavimas
  • Taip, turi būti privalomas, nes kitaip pandemijos nesustabdysime.
  • Žmonės turi patys nuspręsti, ar nori skiepytis.
  • Skiepas neturi būti privalomas, bet nepasiskiepiję viešumoje turėtų nešioti kaukes.
  • Žmonės iš viso neturėtų skiepytis, nes tai juos pražudys arba slapta sučipuos.
Šiandienos Orai
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas