SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.
Šiandien yra: 2020-08-14, Penktadienis, 22:43:11 Radviliškio krašto naujienų portalas
RSS
Pagrindinis Sveikata Vaistininkai: kaip išsirinkti kokių daržovių ir vaisių reikia organizmui?

Vaistininkai: kaip išsirinkti kokių daržovių ir vaisių reikia organizmui?

  • Vaistininkai: kaip išsirinkti kokių daržovių ir vaisių reikia organizmui?

    Vaistininkas Kęstutis Beržinis.

Pavasarį visuomenė gauna daug informacijos apie šviežių daržovių ir vaisių nenuginčijamą naudą sveikatai, nors metų laikų kaitos pagal jų asortimentą prekybos centruose nebeįmanoma pastebėti. Visus metus – vasara. Dėl šios priežasties ir mūsų pasirinkimai jau seniai nebepriklauso nuo sezono. Renkantis daržoves ir vaisius, vaistininkas pataria pasirūpinti jų įvairove bei kuo ryškesnėmis spalvomis, o jei įmanoma – užsiauginti ir patiems.

„Pirmenybė turi būti teikiama šviežioms ir kuo arčiau mūsų stalo augančioms gėrybėms, bet tinka ir konservuotos. Labiausiai vertinami daržovių ir vaisių konservavimo būdai yra šaldymas, rauginimas, sūdymas ir džiovinimas. Be to, valgyti visą ar susmulkintą daržovę yra kur kas geriau nei iš jos spausti sultis, mat tai padarius, iš daržovės išskiriame grynąją medžiagą, kuri veikia stipriau, grubiau, o su lydinčiomis medžiagomis jos poveikis būtų platesnis ir stabilesnis. Pavyzdžiui, suvalgyta morka mažiau kilstelės gliukozės kiekį kraujyje nei išgertos morkų sultys“, – sako vaistininkas Kęstutis Beržinis.

Jis priduria, kad pernelyg sudėtinga išskirti, kas sveikatai yra vertingiau – vaisiai ar daržovės. Todėl būtų idealu kasdien suvartoti po 400 g daržovių ir 200–300 g vaisių bei uogų, kad žmogus gautų kuo įvairesnių medžiagų.

Kopūstų dieta – neišmintingas pasirinkimas

Vaistininko teigimu, reikalinga įvairovė ir saikas, todėl nereikia prisirišti prie kažkokios vienos daržovės ar vaisiaus.

„Buvo atvejis, kai vienam sveikuoliu prisistačiusiam vaistinės klientui trūko magnio. Jis aiškino, kad jam nereikia jokių papildų, mat valgo daug kopūstų. Bet man pavyko jį perkalbėti ir įtikinti, kad tai prastas pasirinkimas jo sveikatai, nes magnio dienos poreikis yra 375 mg, o šio makroelemento kiekis kopūstuose – 12 mg/100 g. Vadinasi, kad patenkintume vienos dienos magnio poreikį, mums per dieną reikės suvalgyti daugiau nei 3 kg kopūstų. Daugoka. Toks suvalgytas kopūstų kiekis dėl juose esančių aktyvių medžiagų gali slopinti jodo patekimą į skydliaukę ir sukelti hipotireozę“, – pasakoja K. Beržinis.

Rinktis reikėtų spalvingiausias daržoves ir vaisius

Pasaulyje atsiranda ne tik naujų rūšių ir veislių daržovių bei vaisių, bet natūraliai išvedamos ir vis spalvingesnės jų padermės. Augaliniai pigmentai suteikia ypatingos naudos sveikatai. Vaisiuose ir daržovėse randami šie pagrindiniai spalviniai junginiai: chlorofilai, karotenoidai, flavonoidai ir betalainai.

„Jei lentynoje vienas šalia kito guli baltas ir raudonas kopūstas ar kalafioras, geltonas ar violetinis svogūnas, oranžinė ar violetinė morka – organizmas intuityviai pasirinktų spalvingesnį variantą. Ryškesnių spalvų daržovėse ir vaisiuose daugiau flavonoidų antocianinų, svarbių kiekvienam iš mūsų. Sunku būtų pervertinti polifenolinių junginių svarbą, mat jie turi priešuždegiminį, priešmikrobinį, antioksidacinį poveikį, jie moduliuoja imunitetą ir didina mikroorganizmų jautrumą antibiotikams. Nepamirškime ir naudos kepenų bei inkstų veiklai“, – teigia vaistininkas.

Medžiagos daržovėse priklauso nuo dirvožemio

Dažnai daržovių ir vaisių nauda yra vertinama pagal juose randamų vitaminų, mikroelementų ir makroelementų gausą bei kiekį.

„Dažnai tikimės augaluose rasti to, ko ten nėra. Tenka ir nusivilti. Nei vaisiai, nei daržovės nėra termobranduoliniai reaktoriai, tad mineralinių medžiagų jie neprigamins. Jei dirvožemyje nėra seleno, germanio, aukso, tai jų nebus ir augaluose. Sakoma, kad saulėgrąžose, kukurūzuose ir česnakuose gausu seleno. Tačiau jei Lietuvos dirvožemyje jo nėra, tai daržovėse šios medžiagos neieškokime“, – tikina K. Beržinis.

Vaistininkas pasakoja su šeima užsiauginantis daugumą jų poreikiams reikalingų daržovių ir vaisių.

„Mūsų dirvožemis yra rūgštus, todėl labai sėkmingai naudojame medžio pelenus, taip netiesiogiai investuodami į sveikatą – pašarmindami dirvos paviršių jį praturtiname neorganinėmis medžiagomis. Juk gal medis, prieš pelenu tapdamas, galingomis šaknimis buvo suradęs ir retųjų elementų, kurių kadaise neišnešė slenkantys ledynai. Mane asmeniškai vaisiuose ir daržovėse labiausiai žavi antioksidantai, kuriais pats augalas saugosi nuo neigiamo aplinkos poveikio“, – savo patirtimi dalijasi specialistas.

Vaistininkas taip pat prisipažįsta, kad jo silpnybė – česnakai. Vyras augina vasarinius ir kelias veisles žieminių česnakų. Jau trečią sezoną mėgaujasi gausiažiedžių porų („dramblinių“ česnakų) derliumi. Pasak jo, mokslininkai domisi teigiamu šio česnako poveikiu kai kurioms osteosarkomos formoms, artritui, trombocitų agregacijai.

„Gamta tiesia ranką kiekvienam. Stverkime ją ir džiaukimės. Po truputį dalinuosi sodinukais ir auginimo patirtimi su bičiuliais bei vaistinės klientais. Tikiuosi, kad ši vertinga daržovė greitai bus auginama pas kiekvieną šalies daržininką“, – sako Kęstutis.

Daržovių gydomosios galios

Vaistininkui kasdieniame darbe tenka dažnai pacientams priminti, kad sąnarių skausmą, traumą ar patinimą įmanoma sėkmingai gydyti ir natūraliais metodais, pavyzdžiui, sumaigyto kopūsto lapo ar su visomis lupenomis sutarkuotos bulvės kompresu nakčiai.

„Geras liaudiškas patarimas yra skalauti gerklę su parūgštintomis burokėlio sultimis. Taip dar seniai savo būsimąją žmoną gydžiau. Tai ypatingai aktualu žmonėms, turintiems silpnesnę gerklę, greičiau peršąlantiems, susergantiems angina. Galima spausti burokėlių sultis, tačiau taip pat tinka ir burokėlių sriuba ar virtų burokėlių salotos. Burokėliai padeda pamiršti gerklės skausmą, todėl mano šeimos darže jie užima ilgą vagos dalį, gražiai žaliuoja ir gausų derlių dovanoja“, – pasakoja K. Beržinis.

Parengė Jonas MARCINKUS

 

Komentarus prašome rašyti etiškai, už jų turinį portalo administratorius neatsako.

Susijusios naujienos

Radviliškio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje įvyko susitikimas su sveikos gyvensenos i...
Nėštumo laikotarpis neabejotinai yra ypatingas kiekvienai moteriai. Išskirtinis dėmesys turėtų...
Nors moterys ir toliau sudaro daugumą motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjų, per kelerius met...
Pacientų patogumui nuo 10-ies iki 30 dienų pratęstas kompensuojamųjų vaistų receptų galiojimo...
Pastaruoju metu tikrą diskusijų audrą sukėlė Sveikatos apsaugos ministro užmojis neskiepytų v...
Karštis – tikras išbandymas mūsų organizmui. Didelis karštis gali būti dirglumo, koncentraci...
Vasarą skubame į gamtą pailsėti ir pasimėgauti ant grotelių keptais šašlykais, dešrelėmis,...
Žydint įvairiems augalams ir pievoms padaugėja įkvepiamųjų alergenų sukeltų alergijų. Žied...
Atkreipiame dėmesį, kad norėdami teritorinėje ligonių kasoje gauti administracinę paslaugą, t...
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai perspėja, kad L...
Mėgautis šviežiomis uogomis, o ypač iš savo daržo – didelis malonumas. Visi gerai žinome be...
Sinoptikai praneša, kad artimiausiomis dienomis Lietuvoje toliau tęsis kaitra. Temperatūra dienom...

Ekstremaliausių išbandymų mūsų odai pažeria du metų laikai – žiema ir vasara....

Nebūkime abejingi savo sveikatai ir išnaudokime siūlomas galimybes nemokamai ją išsitirti. Ši...
Skendimai – didžiausias poilsiautojų prie vandens siaubas. Nors dažnai kalbama apie vasarą tyk...

Vienos geriausių Australijos dietologių, Dr. Rosemary Stanton, teigimu, šiais laikais ga...

Vasarą džiaugiamės šiluma, gausiu daržovių ir vaisių derliumi. Dažnas iš mūsų nuėjęs į...
Prasidėjus rudeniniam grybų sezonui daugelis skuba pagrybauti, maloniai pasivaikščioti ir pails...
Keičiantis orams, vis dažniau aplink save išgirstame ir pamatome šniurkščiojančių, kosėjan...
Ebolos hemoraginė karštligė – tai sunki, dažnai mirtina žmonių, primatų (beždžionių) lig...
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos primena, kad rugsėjo 15 d. minima Pasaulinė limfomos diena. ...
Žuvis ir jūros produktai savo maistinėmis savybėmis yra vieni iš labiausiai vertintinų ir reko...
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad nuo šių metų...
Neseniai į Vokietiją (Berlyną) gyventi persikėlusi šiaulietė Roma Deiva R. džiaugiasi, kad ga...
Balsavimas
  • Jau seniai laikas.
  • Manau, kad karantino iš viso nereikėjo skelbti.
  • Kol yra sergančių, karantino nutraukti negalima.
  • Karantiną šalies valdantieji tęs iki rinkimų, nes tai jiems naudinga.
Šiandienos Orai
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas