SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.
Šiandien yra: 2020-06-07, Sekmadienis, 04:56:59 Radviliškio krašto naujienų portalas
RSS
Pagrindinis Žmonės Trys mėnesiai po tragedijos: kaip gyvena našlaite likusi Emilija?

Trys mėnesiai po tragedijos: kaip gyvena našlaite likusi Emilija?

  • Trys mėnesiai po tragedijos: kaip gyvena našlaite likusi Emilija?

    Po Dargužų šeimos tragedijos prabėgo trys mėnesiai. Našlaite likusią Emiliją auginanti jos močiutė Nijolė Navickienė sako, kad palūžti ji tiesiog negali.  

  • Po Dargužų šeimos tragedijos prabėgo trys mėnesiai. Našlaite likusią Emiliją auginanti jos močiutė Nijolė Navickienė sako, kad palūžti ji tiesiog negali.  

    Žuvusių artimųjų nuotraukos - brangiausias prisiminimas, likęs Emilijai. Vos tik įžengus į Anapilin iškeliavusių tėvų namus, prieškambaryje dar ir šiandien į ją žvelgia tėvų bei sesutės akys.

  • Po Dargužų šeimos tragedijos prabėgo trys mėnesiai. Našlaite likusią Emiliją auginanti jos močiutė Nijolė Navickienė sako, kad palūžti ji tiesiog negali.  

    Šio kambario durų Emilija praverti dar nedrįsta. Tai - jos sesutės Ugnės kambarys.

  • Po Dargužų šeimos tragedijos prabėgo trys mėnesiai. Našlaite likusią Emiliją auginanti jos močiutė Nijolė Navickienė sako, kad palūžti ji tiesiog negali.  

    Tai - Emilijos erdvė tėvų namuose. Vienuolikametė močiutei ne kartą minėjo, kad norės grįžti čia gyventi.

  • Po Dargužų šeimos tragedijos prabėgo trys mėnesiai. Našlaite likusią Emiliją auginanti jos močiutė Nijolė Navickienė sako, kad palūžti ji tiesiog negali.  

    Artimųjų nuotraukos Nijolę Navickienę kaskart priverčia nubraukti ašarą.

  • Po Dargužų šeimos tragedijos prabėgo trys mėnesiai. Našlaite likusią Emiliją auginanti jos močiutė Nijolė Navickienė sako, kad palūžti ji tiesiog negali.  

    Emilija kasdien galvoja apie tėvelius, kurių šalia jau nebėra.

  • Po Dargužų šeimos tragedijos prabėgo trys mėnesiai. Našlaite likusią Emiliją auginanti jos močiutė Nijolė Navickienė sako, kad palūžti ji tiesiog negali.  

    Mažoji sesutė prieš pat mirtį labai norėjo rankose laikyti gėles. Autorės nuotr.

Aušra LAURINKIENĖ

„Močiute, kodėl tu man nesakai, kad likau vienui viena?“ - išgirdusi tokį netikėtą Emilijos klausimą, jos močiutė Nijolė Navickienė sako supratusi - tragedija, kurioje žuvo visa jos šeima, mergaitę privertė suaugti.

Nuo kraupios avarijos, pasiglemžusios 36-erių metų Radviliškio ugniagesio Ramūno Dargužo, 31-erių metų jo žmonos Mildos ir trejų dukrelės Ugnės gyvybes, praėjo jau daugiau nei trys mėnesiai. „Kažkaip reikia gyventi toliau ir stengtis. Juk man patikėta auginti Emiliją“, - nuoširdų pokalbį su „Radviliškio naujienomis“ pradeda anūkę auginanti moteris.

Nedrįsta praverti sesutės kambario durų

Į žuvusios dukters šeimos namus pokalbiui „Radviliškio naujienas“ pakvietusi N. Navickienė neslepia - iš pradžių buvo labai sunku praverti šių namų duris, tačiau čia geriausiai jaučiasi vienintelė gyva po baisios tragedijos likusi vienuolikametė Emilija: „Ji čia šeimininkauja. Man liepia sėdėti, o pati kepa, verda... Tik sesutės kambario durų stengiasi neatidaryti... Ilgą laiką čia kabėjo ir tėvų rūbai, Ramūno ugniagesio uniforma. Tačiau prieš Kalėdas Emilija paprašė, kad juos paslėptume spintoje. Čia pilna jos šeimos nuotraukų. O ir pati Emilija sako, kad vieną dieną norės grįžti čia gyventi“.

Kol kas mergaitė kartu su močiute gyvena pastarosios bute. „Esame labai artimos. Mus sieja stiprus ryšys. Emilija - labai protinga, žingeidi, gera mergaitė. Ji man po tokios tragedijos - tikras gyvenimo ramstis. Dėkoju Dievui, kad bent ji man liko...“ - sako N. Navickienė.

Apie tragediją sužinojo įsijungusi televizorių

„Radviliškio naujienos“ jau rašė, kad vienintelė iš ugniagesio šeimos avarijoje gyva likusi vienuolikmetė dukra buvo gydoma Klaipėdos ligoninėje. Ištvėrusi operaciją mergaitė atgavo sąmonę ir laidotuvių dieną dar nežinojo, kad liko našlaite. Pasak močiutės, ilgą laiką galvota, kaip mergaitei pranešti šią kraupią naujieną, tačiau to padaryti artimiesiems neprireikė.

„Kai jau nusprendėme, kad laikas pasakyti apie avarijoje žuvusius tėvus ir sesutę, daugelis artimųjų susibūrėme jos palatoje. Jau tada mačiau, kaip laksto jos klausimų kupinos akys. Kai palatoje likau viena, ji man ir uždavė tą klausimą... Paaiškėjo, kad apie tragediją ji sužinojo reanimacijoje įsijungusi televizorių. Nieko blogo nepagalvodama seselė jai padavė televizoriaus pultelį... Taip ji ir išsiaiškino... Ir apie avariją, ir apie tai, kad pasveikusi gyvens su manimi“, - ašaras braukia N. Navickienė.

Buvo tėčio mergaitė

Susitaikyti su mamos, tėčio ir sesutės netektimi mergytei nelengva – avarija nutiko vykstant keliu iš Palangos, paminėjus Emilijos gimtadienį.

„Pabudusi iš komos ji nuolat kalbėjo. Vis norėjo pasakoti, ką prisimena, - pasakoja mergaitę auginanti močiutė. - Ką pasakojo? Apie tai, kad su tėčiu aplankė Olando kepurę, kad tėtis iš akmenų bokštą statė, o vėliau tėveliai sugalvojo sustoti ir pakelės parduotuvėje nupirkti gėlių... Jie niekada to nedarydavo, nežinau, kodėl taip sugalvojo. Emilija dar pasakojo, kad prieš pat avariją susipyko su sesute Ugne, kuri norėjo laikyti gėles, o ji nedavė bijodama, kad jas sulaužys... Mamos paraginta duoti ir sesei gėlių, ji taip ir padarė, o daugiau... nebepamena nieko“.

Pokalbio metu močiutė vis pasakoja apie Emilijos prisiminimus su tėčiu. N. Navickienė sako, kad Emilija buvo tėčio mergaitė: „Jie viską veikė kartu, keliavo, žaidė... Anūkėlei labai jo trūksta“.

Į kapines - tik lapkričio 1-ąją

Gėlių vainikų jūra, ašaros ir begalinis skausmas praėjusių metų spalio 8-ąją apgaubė Radviliškį. Čia į paskutinę kelionę artimieji ir kolegos ugniagesiai išlydėjo avarijoje prie Plungės žuvusį ugniagesį, jo žmoną ir trejų dukrelę.

Šarvojimo salės prieigose susibūrusi minia žmonių tądien braukė ašaras – tokia netektis, kai mirtis pasiglemžia net trijų šeimos narių gyvybes, yra labai skaudi. Susirinkusieji palydėti žuvusiuosius į paskutinę kelionę šeimai negailėjo gerų žodžių ir sakė, kad tokia kraupi tragedija visus sukrėtė iki širdies gelmių... Mažylė vos trejų Ugnė atgulė nedideliame baltame karstelyje. Paskui ją iš šarvojimo salės pareigūnų išnešti ir tėvų karstai. Priešakyje – bendra žuvusiųjų fotografija, perrišta juodu kaspinu.

Čia iš skausmo perverta širdimi gedėjo ir žuvusių sutuoktinių tėvai. Čia nebuvo tik Emilijos. Tačiau mergaitė, vos tik sužinosi tiesą, kaip pati sakė močiutei, nekantravo aplankyti tėvų kapą. „Ji sakė, kad pirksime angeliuką ir pirmiausia skubėsime į kapines, - ašaras braukdama pasakoja N. Navickienė. - Tačiau vėliau, išvykusi iš ligoninės, ji persigalvojo. Sakė: „Kol dar nepamačiau, dar turiu vilties...“.

Deja, viltis užgeso lapkričio 1-ąją, kai vienuolikametė pirmąkart išvydo tėvų ir sesutės kapą. Dabar ji šios vietos jau nebesibaimina - noriai lanko mylimų artimųjų kapą, sugrįžta į tėvų namus.

Labiausiai bijojo užuojautos

Anūkę auginanti moteris sako, kad į mokyklą Emilija sugrįžo vos tik pasveikusi: „Jau lapkritį ji grįžo į mokyklos suolą. Taip, ji labai bijojo šio sugrįžimo. Emilija labiausiai bijojo užuojautos ir klausimų, tačiau mokiniai buvo puikiai tam paruošti - visi ją sutiko lyg niekur nieko. Atrodo, gyvenimas tęsiasi...“

Tiesa, ne visi nugalėjo savo smalsumą. N. Navickienė neslepia - ši tragedija išskyrė Emilijos ir jos draugės kelius: „Kai jai, dar gulinčiai ligoninėje, draugė parašė trumpąją žinutę, paklausdama, ne kaip ji jaučiasi, o ką prisimena iš tos dienos, Emilija labai įsižeidė. Ji labai bijojo tų klausimų, todėl su ta mergaite ir šiandien dar nebendrauja...“

Nori sekti tėčio pėdomis

Paklausta, kokiomis spalvomis ateitį piešia Emilija, jos močiutė susigraudina: „Ji sakė, kad užaugusi rinksis ugniagesio specialybę, nes nieko nebijo, o ir tėčio profesija buvo būtent ši.

Jau seniau rašėme, kad šeimos laidotuvių dieną į Radviliškį susirinko daug pareigūnų. Palydėti į paskutinę kelionę žuvusio Ramūno, jo žmonos ir dukrelės atvyko iš Tauragės, Šiaulių apskričių, departamento atstovai, tarnyba. Šalia gedulo namų priešgaisrinę techniką išrikiavę ugniagesiai ėjo garbės sargybą, po keturis stovėjo prie karstų šarvojimo salėje.

Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai našlaite likusios Emilijos nepamiršo ir prieš šventes - prieš Kalėdas aplankė ją močiutės namuose priešakyje su Kalėdų Seneliu. „Net širdyje gera, kad Ramūno kolegos nepamiršta jo mergaitės“, - sako N. Navickienė.

Dėkoja geradariams

Šeimos tragediją išgyveno ne tik ugniagesiai, netekę mylimo kolegos, bet ir visas Radviliškio rajonas.

„Labai noriu padėkoti visiems, kurie ištiesė pagalbos ranką. Po tragedijos jau praėjo tiek laiko, kad supratau, jog pats laikas pasakyti ačiū tiems, kurie padėjo. Tai ir mano darbovietė lopšelis-darželis „Eglutė“, skyrusi daugiau nei 1200 eurų paramą, ir nepažįstami žmonės, į sąskaitą pervedę 4857 eurus, bei, be jokios abejonės, mūsų nuostabus rajono meras Antanas Čepononis, kuris, kaip ir žadėjo, savivaldybės bei Šeimos labdaros ir paramos fondo lėšomis padengė absoliučiai visas laidojimo išlaidas. Kai į sąskaitą ėmė plaukti pinigai, net išsigandau, sakiau, kad jau gana, nebereikia... Tačiau svarbiausia, kad supratau - aplink vien nuostabūs žmonės... Ačiū visiems“.

Žuvusių artimųjų nuotraukos - brangiausias prisiminimas, likęs Emilijai. Vos tik įžengus į Anapilin iškeliavusių tėvų namus, prieškambaryje dar ir šiandien į ją žvelgia tėvų bei sesutės akys.
Šio kambario durų Emilija praverti dar nedrįsta. Tai - jos sesutės Ugnės kambarys.
Tai - Emilijos erdvė tėvų namuose. Vienuolikametė močiutei ne kartą minėjo, kad norės grįžti čia gyventi.
Artimųjų nuotraukos Nijolę Navickienę kaskart priverčia nubraukti ašarą.
Emilija kasdien galvoja apie tėvelius, kurių šalia jau nebėra.
Mažoji sesutė prieš pat mirtį labai norėjo rankose laikyti gėles. Autorės nuotr.
Komentarus prašome rašyti etiškai, už jų turinį portalo administratorius neatsako.

Susijusios naujienos

Su rizikos grupės šeimomis Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centre dirba...
Fotografė ir filmų operatorė Kristina Sereikaitė – tikra radviliškietė, šiuo metu gyvenanti...
Garbaus amžiaus radviliškietis Jonas Česnulevičius nepaliauja stebinti - balandžio pradžioje j...
Aštuoni sūnus ir mylintis vyras - didžiausias Radviliškio rajono Daugėlaičių kaimo gyventojos...
Nėštumas, motinystė ir vaikų auginimas – temos, subūrusios draugėn penkias Radviliškio mama...
Savęs menininku nelaikantis radviliškietis dainų autorius ir atlikėjas, dainuojamosios poezijos ...
Bene populiariausias ir neabejotinai šmaikščiausias šalies hidrometeorologas Naglis Šulija tvir...
Mus pasiekė neįprastas pagalbos šauksmas. Į „Radviliškio naujienų“ redakciją kreipėsi 29...
Tarpukario laikais buvusių garsių ūkininkų Janušauskų sodyba stovi Paežerių kaime, netoli pa...
Rugpjūčio 10 dieną, eidamas šešiasdešimtuosius metus, mirė Eugenijus Kantauskas, Radviliškio...
Mieli Šeduvos gimnazijos mokytojai, nuoširdžiai sveikiname Jus rudens lapų nubarstytais takais s...
Linkėjimai ir nuoširdžiausia padėka Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radvi...
Žinantis, ko nori, žingeidus ir šeimyniškas – būtent taip save apibūdina jaunatvišku entuzi...
Rajono gyventojai pastebėjo, kad Radviliškio rajono mero pavaduotojas Kazimieras Augulis jau kurį...
Šeduviai Ramūnas ir Karolina Radzišauskai, auginantys penkerių metų sūnų, net nedvejodami pri...
Artėjančios šventės Jelenos ir Augustino Mitkų namuose bus kupinos skardaus vaikų juoko ir ši...
Didžiausios metų šventės visuomet asocijuojasi su virtuvėse besisukiojančiomis šeimininkėmis...
Jau beveik dveji metai, kaip du Šiaulių apskrities policijos pareigūnai įgijo dviejų Radvilišk...
Kai nurimsta Kalėdinis šurmulys ir atkeliauja ilgai laukti Naujieji, daugelis pasiryžta metų pra...
Radviliškio Šeimos labdaros ir paramos fondas gerų žmonių dėka, supratimu, geranoriškumu ir a...
Petras Algirdas Venslovas gimė 1929 metais kovo 6 dieną Kaune. 1936 metais įstojo į Kauno miesto...
Šiaulių apskrities televizijos jau septintą kartą organizuotus metų moters rinkimus „Moteris ...
Penki namuose krykštaujantys vaikai ir mylintis vyras - didžiausias Radviliškio rajono Džiugoni...
„Yra laikas, skirtas darbuotis kartu su kolegomis, ir yra laikas, kada jų darbais gali gėrėtis ...
Balsavimas
  • Jau seniai laikas.
  • Manau, kad karantino iš viso nereikėjo skelbti.
  • Kol yra sergančių, karantino nutraukti negalima.
  • Karantiną šalies valdantieji tęs iki rinkimų, nes tai jiems naudinga.
Šiandienos Orai
REKLAMA

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas