Statybos senovėje – kokie įrankiai buvo nepamainomi

Įvairios šventyklos, bažnyčios, rūmai – daugelis žavisi pasauliniais architektūros stebuklais. Tačiau neretam kyla klausimas: kaip senovėje vyko statybos? Kokius įrankius bei medžiagas žmonės naudojo ir ko iš jų vis dar neatsisakoma šiandien?

Ankstyvieji statybų laikotarpiai

Iš pradžių statybų funkcija buvo paprasta – žmonėms tereikėjo stogo virš galvos. Dėl žinių nebuvimo pastogės atlaikydavo vos kelias dienas, tad nustojus klajoti teko susimąstyti apie patvaresnę užuovėją. Ilgainiui būstai tapo naudojami ne tik apgyvendinimo, bet ir religiniais bei maisto saugojimo tikslais.

Neolitinėje statyboje dominavo akmens įrankiai. Tiesa, žmonės naudojo ir kaulus, ragus, medį ir kitas natūralias medžiagas. Tai leido pasigaminti kirvukus, skeltuvus, kaltus ir grindiklius. Šie įrankiai palengvino ne tik primityvių statybų eigą, bet ir medžiokles bei gynybą.

Vario ir bronzos laikotarpyje įrankiai tapo patvaresni ir aštresni. Akmuo buvo paliktas užnugary ir visos priemonės pradėtos gaminti iš atrastų metalų. Tuo metu atsirado pjūklas. Geležies amžius puikiai pasitarnavo įrankių ir ginklų gamyboje. Situacija smarkiai pažengė į priekį, kai buvo atrasta, jog pridėjus anglies išgaunamas plienas. Tuomet buvo išrasti obliavimo įrankiai.

Senovės egiptiečių išradimai

Istorikai mano, jog būtent Senovės Egipto gyvavimo laikais pasimatė pirmosios tradicinių statybų apraiškos. Statant įspūdingąsias piramides ši civilizacija naudojo volelius, jiems taip pat pasitarnavo virvės ir tempiamos rogės. Egiptiečiai gali didžiuotis išradę rampas, svertus ir tekinimo stakles. Pastarosios buvo valdomos rankiniu būdu. Vienas žmogus su virvėmis stakles sukdavo, o kitas su jomis dirbdavo.

Senovės Egipte namai buvo statomi, remiantis Nubijos skliauto technika. Skliautiniai stogai buvo gaminami, naudojant džiovinto purvo blokus. Kadangi toks metodas nereikalauja medienos ir naudoja vietinius išteklius, dabar jis plėtojamas Sahelio regione Afrikoje. Spartus miškų kirtimas ir gyventojų skaičiaus augimas panaikino galimybę žmonės toliau statytis tradicinius būstus. Tad buvo atsigręžta į tvarų senovinį sprendimą – Nubijos skliautus.

Kaip buvo pastatyti romėnų ir graikų architektūros stebuklai?

Graikai statyboms naudojo purvo plytas, bet šventyklos buvo gaminamos iš akmens. Tais laikais buvo smarkiai pasistūmėta vandentiekio, centrinio šildymo ir miesto planavimo srityse. Buvo pradėti naudoti vandens ratai ir mediniai kranai.

Romėnams pavyko išgauti labai tvirtą betoną, sudarytą iš skiedinio ir užpildo. Skiediniui jie sumaišė vulkaninį smėlį pozzolana su kalkėmis. Užpildui buvo naudojamos įvairios medžiagos, tačiau vienos populiariausių buvo skaldytos plytos ir tufa, vulkaninio akmens gabalai. Toks betonas buvo naudotas pamatų, sienų ir skliautų gamyboje.

Daugelis romėnų architektūros kūrinių buvo pagaminti, naudojant opus caementicium. Tai – betonas, kuris buvo klojamas į medines konstrukcijas, kol sukietėdavo. Gautas rezultatas būdavo tvirtas, bet ne itin estetiškas, tad dažnai jį tekdavo pagražinti. Vienas iš būdų buvo specialios formos tufos akmenys. Iš jų buvo sudaromas žvejybinį tinklą primenantis raštas reticulatum. Plytelėmis padengtas betonas buvo vadinamas opus testaceum, o padengtas nevienodos formos akmenimis – opus incertum.

Pastatams romėnai naudojo degtas plytas. Jos buvo ilgesnės ir siauresnės, negu kad įprasta šiandien. Kolonoms ir kitokiems architektūriniams motyvams imituoti buvo naudojamos apvalios ar trikampės plytos. Kadangi jos buvo ganėtinai brangios, o jų klojimas sudėtingas, paskutiniaisiais Romos imperijos gyvavimo amžiais buvo sukurti nauji apdailos modeliai. Išpopuliarėjo marmuras, tufos ir kiti akmenys iš apgriuvusių pastatų.

Suplūktos žemės konstrukcija senovėje ir dabar

Suplūktos žemės konstrukcija yra būdas suspausti suspausti smėlio mišinį į kietą, smiltainį panašią medžiagą. Ji buvo plačiai žinoma jau senovėje: tokia konstrukcija buvo naudota statant Didžiąją kinų sieną ir Alhambrą. Tada medžiaga buvo sudaryta iš vandens, dirvožemio ir natūralaus stabilizatoriaus: augalinių skaidulų, bitumo, gyvūnų šlapimo arba kraujo.

Dabar išrastas kur kas tvirtesnis šios medžiagos variantas – cementu stabilizuota suplūkta žemė (CSRE). Tokia konstrukcija gaminama sumaišant dirvožemį, vandenį ir cementą. Pagrindiniu ingredientu vis tiek išlieka vietinė dirva, todėl CSRE sumažina neigiamą išteklių gabenimo poveikį. CSRE taip pat yra ganėtinai pigus pasirinkimas, tinkantis namų statybai. Kai kurių šalių valdžios atstovai dabar naudoja šią medžiagą statyti namams kaimo bendruomenėse.

Kobas – medžiaga, prikeliama šiuolaikiniams namams

Viduramžiais buvo statomi įtvirtinimai, pilys ir katedros, o viena labiausiai naudojamų medžiagų buvo mediena. Renesanso epochoje vėl buvo atsigręžta į akmenis ir plytas. Panašiu metu naudotas ir kobas – statybinė medžiaga, kurią sudaro podirvis, šiaudai arba kitokios pluoštinės organinės medžiagos, vanduo ir kartais kalkės. Anksčiau jis buvo naudotas statant gyvenamuosius namus Prancūzijoje ir Anglijoje, tačiau dėl silpnų šiluminių ir konstrukcinių savybių kobas netinka modernių namų statyboms. Dabar yra tiriami nauji kobo mišiniai, kurie galbūt leis grąžinti šią medžiagą į šiuolaikinę statybų aikštelę. Tokie mišiniai sumažintų statybinių atliekų ir išmetamo CO2 kiekį.

Kaip mokslo pažanga pakeitė statybas?

Pramonės perversmo laikais statybos pasidarė kur kas greitesnės. Pradėti tikslesni skaičiavimai, masinė stiklo gamyba, dažniau naudota geležis. Buvo išrastos tokios priemonės kaip mašininės staklės, diskiniai pjūklai, garo varikliai, savaeigiai ekskavatoriai ir sprogmenys. Tuoj po elektros lemputės išradimo buvo pristatytas pirmasis elektrinis įrankis – grąžtas. Jis buvo lėtas ir didelis, o su juo dirbti prireikdavo abiejų rankų. Tokia priemonė šiandien būtų netinkama darbui, tačiau tais laikais tai buvo didelis postūmis į priekį.

Pastarųjų laikų statybos

Akivaizdu, jog dabar yra naudojami tie patys anksčiau išrasti įrankiai, tiesiog patobulinti. XX a. paplito elektrinės priemonės, motoriniai kranai, rotaciniai plaktukai ir kiti darbą spartinantys elementai. Praeito amžiaus II-oje pusėje pristatyti pirmieji belaidžiai įrankiai. XXI a. beveik visa technika yra kompiuterizuota. Kuriamos naujos technologijos, tokios kaip ličio jonų baterijos, kurios darbą pavertė dar efektyvesniu. Džiugu, kad atsižvelgiama ir į darbuotojų saugumą. Dabar darbas statybų aikštelėje neįsivaizduojamas be tokių apsaugos priemonių kaip šalmai, ausinės ir apsauginiai akiniai.

Nors dabar projektai tampa dar įspūdingesni, o technologijos sparčiai žengia pirmyn, statybų profesionalai vis tiek neatsisako ankstesnių laikų priemonių. Peržvelgus istoriją aišku, kad daug ką pasiėmėme iš praeities išradimų ir juos vis dar tobuliname, pritaikydami šiandienos poreikiams. Pačias profesionaliausius įrankius, sukurtus naudojant naujausias technologijas rasite el. parduotuvėje https://toolsta.lt/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE