Pasak naujojo Radviliškio ligoninės direktoriaus Vaido Smalinsko

Sostinės saliamonai neleido atidaryti suremontuoto Vaikų ligų skyriaus

Jonas MARCINKUS

Radviliškiečiai ir rajono gyventojai pusmetį laukė šviesios žinios dėl Radviliškio ligoninėje atidaromo Vaikų ligų skyriaus. Bet sostinės saliamonai rėžė iš peties ir sudaužė viltį – neleido atidaryti suremontuoto skyriaus. Klerkai pareiškė, kad „nėra tokios paslaugos poreikio“, nors kasmet į aplinkinių didmiesčių ligonines išvežama gydyti po 1000 radviliškiečių vaikų.

Toks sveiku protu sunkiai suvokiamas sprendimas pribloškė ir Radviliškio ligoninės kolektyvą, ir šios gydymo įstaigos steigėją Radviliškio rajono savivaldybę.

Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis šią situaciją viešai pavadino „valdžios genocidu“ ir patikino, kad kova dar nebaigta.

Radviliškio ligoninės direktorius Vaidas Smalinskas sakė, kad šis akibrokštas nesutrukdys visą dieną teikti stacionaro ir stebėjimo paslaugą, kuriai licenciją įstaiga turi.

Siekė ištaisyti buvusią klaidą

Radviliškio ligoninė seniau turėjo veikiantį Vaikų ligų skyrių, bet ankstesnės direktorės vadovaujama įstaiga įklimpo į skolas ir buvo nuspręsta šios paslaugos atsisakyti.

Ligoninė neteko teisės teikti ir akušerijos paslaugą, nes gimdymų skaičius nebeatitiko Sveikatos apsaugos ministerijos mažiausios kvotos.

Respublikinėje žiniasklaidoje buvo paviešinta, kad skandalais pagarsėję Sveikatos apsaugos ministerijos klerkai pernai ruošė dar vieną pertvarkos planą, pagal kurį užsimota sunaikinti kone dvi dešimtis rajoninių ligoninių. Tarp pasmerktųjų pateko ir Radviliškio ligoninė.

Buvo sugalvota ir dingstis: rajoninės gydymo įstaigos privalo teikti bent tris stacionarias paslaugas iš penkių – pediatrijos, psichiatrijos, chirurgijos, akušerijos ar terapijos.

Ligoninės vadovo konkursą laimėjęs naujasis ligoninės direktorius V. Smalinskas ėmė ieškoti išeičių, kaip pagerinti įstaigos darbą ir išvengti sostinės klerkų Damoklo kardo. Vidinis auditas parodė, kad Vaikų ligų skyriaus uždarymas buvo klaida.

„Paaiškėjo, kad toks skyrius tikrai būtų pelningas, nes per metus stacionaraus gydymo prireikia apie tūkstančiui vaikų iš Radviliškio miesto ir rajono. Todėl steigėjo paprašėme leidimo ištaisyti ankstesnių vadovų klaidą“, – pasakojo ligoninės direktorius.

Betrūko vienintelio žingsnelio

Didelių kaštų atkurti Vaikų ligų skyriaus veiklai neprireikė, nes buvo išsaugota visa įranga. Tačiau laukė ilgas kelias, nes iš naujo teko tvarkyti visus formalumus.

Vaikų ligų skyriaus kolektyvą suburti pavyko greitai: ligoninės vadovai surado ir dirbti sutinkančių medikų, ir slaugytojų.

Suremontavus patalpas, pirmiausia buvo gautas higienos pasas. Po to teko pereiti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos filtrą dėl licencijos teikti stacionarias vaikų ligų II lygio paslaugas.

Galiausiai buvo likęs tik vienas žingsnelis – pasirašyti sutartį su Teritorine ligonių kasa. Tam kelią užkirto Sveikatos apsaugos ministerijos klerkai, raštu pranešę, jog tokių paslaugų poreikio Šiaulių teritorinės ligonių kasos zonoje nesą.

Šis sprendimas neabejotinai naudingas Respublikinei Šiaulių ligoninei, į kurią dabar patenka dauguma susirgusių radviliškiečių vaikų.

Beje, šiai gydymo įstaigai vadovauja buvęs Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius.

Gyventojams bus patogiau

V. Smalinskas pripažino, kad Sveikatos apsaugos ministerijos smūgis buvo labai skaudus ir įstaigai, ir pacientams.

Tačiau direktorius jau rado išeitį. Nuspręsta plėsti dabar teikiamą dienos stacionaro ir stebėjimo paslaugą. Iki šiol buvo dirbama tik po keletą valandų per parą, o jau šį mėnesį pradės dirbti nuo ryto iki vakaro.

Tiesa, kol kas dirbama bus tik darbo dienomis, bet svarstoma galimybė teikti paslaugą ir savaitgaliais. Šiai veiklai licencija yra, todėl sostinės klerkams įkišti dar vieno pagalio nepavyks.

Pagalbą įstaigai pažadėjo ir Radviliškio rajono meras A. Čepononis. Vilniečių akibrokšto įsiutintas meras sakė važiuosiąs pasikalbėti pas sveikatos apsaugos ministrą.

„Labai populiaru sostinėje pakalbėti apie regioninę politiką, apie būtinybę mažinti socialinę atskirtį, o neleidžiama teikti gyventojams patogesnės ir prieinamesnės gydymo paslaugos. Ar įmanomas dar didesnis absurdas?“ – retoriškai klausė meras.

Ligoninė brenda iš skolų

  • Uždaryti dalį Radviliškio ligoninės skyrių ir mažinti teikiamų paslaugų apimtis teko, nes gydymo įstaiga skendo skolose.

  • 2015 metais ligoninės skolos jau siekė beveik 1,2 milijono eurų.

  • Pasikeitus vadovams, ligoninė ėmė bristi iš skolų liūno: artėjama prie nebepavojingos 0,3 milijonų eurų ribos.

  • Praėjusiais metais gydymo įstaiga jau uždirbo 85 tūkstančius eurų pelno. Jo turėtų būti ir šiemet, nes sumažinti administravimo kaštai.

  • Lyginti su 2017 metais, pernai ligoninės pajamos augo beveik 14,6 procento ir pasiekė beveik 6 milijonus eurų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE