Sodininkų bendrijoms – gera naujiena

Aušra LAURINKIENĖ

Kaip ir visoje šalyje, taip ir Radviliškyje sodininkų bendrijos jau virto gyvenamaisiais kvartalais. Tiesa, daugelis čia gyvenančių žmonių kasdien važiuoja duobėtais ir dulkančiais keliukais. Radviliškio rajono savivaldybės taryba nusprendė ištiesti pagalbos ranką sodininkų bendrijų nariams, panorusiems susitvarkyti infrastruktūrą – susiremontuoti kelius ar išasfaltuoti gatveles. Rajono valdžia iš biudžeto lėšų žada padengti iki dvidešimties procentų išlaidų.

„Matome, kad šalies mastu ši problema yra sunkiai išsprendžiama, tad norime padėti gyventojams ir kviečiame įsitraukti į šį projektą. Juk ir soduose gyvenantys žmonės nori gyventi panašiai kaip miesto gyventojai. Į namus ar iš jų važiuoti kur kas patogiau“, – sako rajono meras Antanas Čepononis.

Soduose dygsta nauji namai

Vos tik sužinojęs apie šį Tarybos sprendimą, į savivaldybę domėtis visomis galimybėmis atskubėjo vienos iš didžiausių mieste sodininkų bendrijos „Obelėlė“ pirmininkas Jonas Norvaiša. Jo teigimu, jei seniau žmonės soduose tik užsiaugindavo įvairiausių gėrybių ir čia leisdavo laisvą laiką, tai dabar daugelis čia apsigyveno: „Mūsų bendrijoje nuolat gyvena apie pusšimtis žmonių. Netrūksta ir statybų – čia įsikelti žada ir naujakuriai“. Būtent todėl ne tik jis, bet ir kitų sodininkai džiaugiasi tuo, kad savivaldybės Taryba nusprendė prisidėti prie kelių tvarkymo sodų bendrijose.

„Šį sprendimą vertinu labai teigiamai. Ne kartą dėl to kreipiausi į rajono valdžią, tad džiaugiuosi, kad daugkartiniai prašymai pagaliau buvo išgirsti. Pagal priimtus įstatymus, sodininkų bendrijų keliai, esantys bendrojo naudojimo žemėje, turi būti priimti savivaldybės. Tokie įstatymai dar 2012 metais pasirašyti pačios Prezidentės, bet niekas iki šiol nenusprendė, kaip šios žemės turėtų būti priimtos, o mes vis laukėme ir kadastrinius matavimus atlikome. Mūsų bendrijos kelių ilgis siekia net pusšešto kilometro. Sodai pastatyti ant pelkių, tad kelius vis tvarkome ir tvarkome… Štai ir paskutiniai darbai mūsų bendrijai atsiėjo net aštuonis tūkstančius eurų… Tik pelkė vis praryja kelius ir vėl reikia tvarkyti“, – pasakoja J. Norvaiša. Jo teigimu, „Obelėlė“ bus toji bendrija, kuri pirmoji pasistengs įšokti į naująjį traukinį.

Lėšas skirstys eiliškumo principu

O laukti išties nėra ko. Mero A. Čepononio teigimu, laimės tie, kurie kreipsis pirmieji: „Seniau negalėjome į sodininkų prašymus atsakyti teigiamai, nes nebuvo tokios tvarkos, kuri leistų prisidėti prie kelių, esančių sodų bendrijose, tvarkymo. Dabar viskas vyks aiškiai ir greitai. Žmonės turi priimti sprendimą, ar nori dalyvauti tokiame projekte. Jei jie pasirengs sąmatą ir atliks darbus, mes skirsime pinigus. Savivaldybė neorganizuos ir neatliks darbų pirkimo, o sodininkų bendrijos pinigų sulauks iš karto, kai tik darbai bus atlikti“.

Paklaustas, kokia suma jau kitų metų biudžete tam gali būti numatyta, rajono vadovas sako, kad tai priklausys nuo poreikio: „Tai gali būti ir penkiasdešimt ir keli šimtai tūkstančių eurų. Numatysime tam tikrą sumą ir skirsime pagal eiliškumą. Jei lėšų neužteks visiems panorusiems, jie pinigų sulauks dar po metų. Projektą vykdysime ne vienerius metus, juk visi suprantame, kad tokių darbų per metus atlikti nespėsime“.

Aktualiausia – miesto sodininkų bendrijoms

Radviliškio mieste šiuo metu suskaičiuojama iki dešimties sodininkų bendrijų. Jų taip pat yra ir Šeduvoje bei Baisogaloje, tačiau A. Čepononis sako, kad rajono Tarybos priimtas sprendimas aktualiausias būtent miesto sodų gyventojams: „Rajone sodai dar nėra tokie urbanizuoti ir pritaikyti gyvenimui. Žmonės Baisogaloje ar Šeduvoje į sodus traukia vasarą. O vien dėl šiltojo sezono kelionių jie tikrai nenorės investuoti, tad labiau kreipiamės į miesto sodų gyventojus. Tai – lyg savotiškas paskatinimas tų gyventojų, kurie nori tvarkytis, panašiai, kaip ir rajono savivaldybės parama daugiabučių namų kiemų tvarkymui: jeigu namas renovuotas – kiemo sutvarkymui iš biudžeto skiriame septyniasdešimt procentų lėšų, o jei namas nerenovuotas – penkiasdešimt procentų.

Apie vandentiekį ir kanalizaciją kalbėti dar anksti

Tiesa, sodininkų bendrijoms aktualūs ne tik kelių remonto, asfaltavimo, bet ir vandentiekio bei kanalizacijos klausimai. Rajono vadovas sako, kad nėra normalu, kad sodų gyventojai turi naudotis kanalizacijos duobėmis: „Tačiau, jei ir norėtume planuoti šiuos darbus, susidurtume su privačios žemės problema – komunikacijas tektų kloti per jas. Sodų keliukai – siauri, tad ir komunikacijas nutiesti nėra techninių galimybių. Be abejonės, šį klausimą ateityje reikės spręsti. Galbūt pagal naujas technologijas bus daug paprasčiau daryti atskiras kvartalines atliekų kanalizacijos utilizavimo vietas, nes prijungti prie centralizuotų tinklų šiandien galimybės tikrai neturime“.

Kalbėdamas apie vandentiekio sistemą A. Čepononis sako, kad ir čia susiduriama su problema: „Vandentiekis kai kuriose atkarpose prie sodų yra, tačiau vėl iškyla bėda – nebuvo numatyta perspektyva ir vandens debitas yra per mažas, kad būtų galima aprūpinti visus gyventojus. Liaudiškai tariant, vamzdžiai – per siauri. Tačiau patikinu, kad šis klausimas, kaip ir anksčiau minėtas, išlieka patys aktualiausi“.