Sidabravo septintokai leidosi į žygį pėsčiomis

Pėsčiųjų žygiai – itin populiarūs tarp jaunimo, nes tai nėra brangi, o dažniausiai turininga laiko praleidimo forma. Birželį Sidabravo gimnazijos septintokams surengtas žygis, kurio tikslas – ugdyti mokinių pilietiškumą, puoselėti kultūros ir istorines tradicijas, gilinti žinias apie gamtinę įvairovę bei tobulinti fizinį ir psichologinį pasirengimą.

Keliaudami 2 kilometrus į rytus nuo Sidabravo priėjome Sidabravo tvenkinį. Tvenkinys sudarytas užtvenkus Kiršino upę (Nevėžio intakas) 18 kilometrų nuo jos žiočių. Tvenkinio ilgis – 2,24 kilometro, plotis – iki 0,17 kilometro. Į pietus yra nutįsusi 0,9 kilometro ilgio įlanka, į kurią įteka Palonas. Pietvakarinėje pakrantėje auga miškas. Tvenkinį supa daugiausia dirbami laukai, krūmynai.

Žygyje aptarėme medžių svarbą biologinės įvairovės išsaugojimui. Svarbiausias biologinei įvairovei yra paprastasis ąžuolas, su kuriuo yra susijusios 284 bestuburių, 324 kerpių bei daugelis paukščių ir žinduolių rūšių. Ąžuolai natūraliai gali sulaukti 600 ir daugiau metų, todėl svarbu palikti seniausius šiuos medžius nenukirstus. Su paprastąją pušimi susiję apie 90 rūšių bestuburių ir 130 kerpių rūšių. Pušys gali sulaukti iki 400 metų. Su beržu susijusios 229 bestuburių ir 126 kerpių rūšys. Beržai gali sulaukti daugiau kaip 100 metų, juodalksniai – daugiau kaip 200 metų amžiaus. Spygliuočių medynuose biologinei įvairovei ypatingai svarbios yra drebulės. Su drebule susijusios 97 bestuburių rūšys, dalis miško paukščių ir žinduolių. Pavienės drebulės gali sulaukti 150 ir daugiau metų.

Žygį pratęsėme įspūdinga iškyla stovyklavietėje. Beje, ar esate girdėję legendą, kaip atsirado Sidabravas?

Miestelis ėmė kurtis, kai 1829 metais dvarininkas Matas Tracevskis, pasitarnaudamas vietos gyventojams, savo žemėje pastatė Švenčiausios Trejybės bažnyčią, kadangi artimiausios Šeduvos ir Naujamiesčio bažnyčios buvo toli. Pastačius bažnyčią, aplink ją žmonės pradėjo statytis namus, kurtis ilgesniam gyvenimui. Taip pradėjo formuotis miestelis. Liaudis pasakoja, kad bažnyčios fundatorius prieš mirtį lenkiškai ištarė: Szczodro odwdzięczył się Bogu („Dievui dosniai atsilyginau“). Vietiniai žmonės, bekartodami šitą posakį, vietovę praminė Ščodobrovas, o vėliau pervadino suprantamiau – Sidabravas. XX a. pradžioje klebonauti į Sidabravą buvo atkeltas kunigas – rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas.

Kad ir kiek kartų Sidabravo apylinkėmis eitum, jos visuomet padaro didžiulį įspūdį. Pasidžiaugę nuostabia Sidabravo apylinkių gamta vėl grįžome į žygio pradžią prie Sidabravo gimnazijos pastato ir sugužėję į savo klasę apibendrinome žygio įspūdžius nuspręsdami, kad kitais mokslo metais sieksime geresnių bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių klasės kolektyve bei tobulinsime psichologinį pasirengimą ateities žygiams!

Silva Morkūnienė, Sidabravo gimnazijos septintos klasės vadovė