Sidabravo medžiotojų būrelis šventė šv. Huberto – Medžiotojų – dieną

Neįprastai prasidėjo lapkričio septintoji diena Sidabravo medžiotojams. Su antrosiomis pusėmis, vaikais ir anūkais visi susirinko paminėti šv. Huberto dienos. Šią dieną nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas, nes šv. Hubertas laikomas medžiotojų globėju.

Tądien iš ryto visi susirinko Sidabravo parapijos bažnyčioje. Klebonas Remigijus Jurevičius (beje, taip pat medžiotojas) aukojo šv. Mišias. Po šv. Mišių jis pašventino Sidabravo būrelio medžiotojų vėliavą (tikėtina, kad kitais metais, šv. Huberto dieną, vyrai sugiedos savo sukurtą būrelio himną) ir palinkėjo vyrams Dievo palaimos bei sveikatos.

Po šv. Mišių visi nuvyko į medžiotojų būstinę Rudelių kaime. Čia vėliavai jau buvo paruoštas stiebas, kuriuo pasirūpino Genių žemės ūkio bendrovės vadovas Algis Lapiniauskas, o pagamino ir įbetonavo medžiotojai Kęstutis Mockevičius ir Česlovas Navagruckas.

Garbė iškelti vėliavą atiteko vyriausiam medžiotojui Rimantui Vaitkevičiui. Būrelio pirmininko pavaduotojas Kęstutis Tamošiūnas – tos dienos medžioklės vadovas – pasveikino medžiotojus su naujo medžioklės sezono pradžia, priminė saugumo technikos taisykles. Tądien buvo nutarta medžioti tik smulkią fauną, nes varovai buvo nepatyrę – žvėris varė žmonos, vaikai ir anūkai.

Medžioklė vyko mažuose miškeliuose ir krūmynuose. Po pirmo varymo kai kurios varovės pajuto, kad ne taip lengva varyti žvėris, nes reikia daug ištvermės, geros orientacijos ir stiprių kojų. Laimė dar, kad tą dieną nelijo.

Vyko trys varymai. Sėkmingiausias buvo antrasis. Nuaidėjo nemažai šūvių – buvo sumedžiotos trys lapės. Deja, tądien kiškių sumedžioti nepavyko.

Po medžioklės visi vėl susirinko Rudeliuose, medžiotojų būstinėje, kur puode kunkuliavo Giedriaus Grabausko ir Raimondo Mockevičiaus verdamas plovas. Moterys ėmėsi ruošti ir krauti ant stalų užkandžius, saldumynus ir vaisius. Ant stalo garavo kopūstienė, kurią išvirė ir atgabeno medžiotojų būrelio vadovo Algirdo Gedmino žmona Liolyta.

Pasistiprinę ir atsigėrę karštos arbatos, visi pasklido po teritoriją. Vieni klausėsi muzikos, kiti šaudė iš lanko, o labiausiai visiems patiko žaisti petankę – kiek egzotišką ir neįprastą lauko žaidimą, kuris populiarus Tailande, Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, mėgstamas Europoje, o ypač savo gimtinėje Prancūzijoje. Petankė jau pamėgta dėl paprastumo – tereikia pigaus inventoriaus ir nesudėtingų taisyklių. Ridenti metalinius kamuolius gali tiek jaunas, tiek senas.

Vakarop renginys baigėsi. Už puikiai surengtą šventę būrelio vadovui Algirdui Gedminui, jo pavaduotojui Kęstučiui Tamošiūnui, Arūnui Stalioniui ir kitiems tarybos nariams dėkojo ne tik medžiotojai, bet ir su jais atvykę šeimų nariai.

Reikia pažymėti, kad medžiotojai kiekvieno savaitgalio laukia kaip šventės. Jiems smagu kaskart susiburti jaukiuose medžiotojų namuose. Šiuo pastatu pagal panaudos sutartį leido naudotis Genių žemės ūkio bendrovė.

Rimantas Vaitkevičius