Sidabravo bendruomenės kiemelyje išradingai atšvęsta Žolinė
Rugpjūčio 14 dieną Sidabravo bendruomenės kiemelyje įvyko Žolinės šventė. Ją vedė Sidabravo kultūros specialistė Daiva Staškūnienė su bibliotekininke Jūratė Kurandiene.
Šventė prasidėjo gyvos muzikos akordais. Grojo Vidmantas Baltrūnas iš Beinoravos krašto Dausų kaimo.
D. Staškūnienė papasakojo, kad Žolinė – tai metas, kai susitinka vasara ir ruduo, kad įvedus krikščionybę ši diena sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimu, kad tąkart dėkojama už žemės subrandintą, dangaus palaimintą ir žmonių triūsu pelnytą derlių.
Kol kalbėjo D. Staškūnienė, aktyviausios Sidabravo miestelio gyventojos iš susineštų lauko, daržų ir darželių gėlių pynė Žolinės vainiką, papuošusį šventę.
J. Kurandienė susirinkusiesiems priminė, kad 2020-ieji paskelbti habilituotos biologijos mokslų daktarės, vienos garsiausių šalies žolininkių Eugenijos Šimkūnaitės metais. Šios šviesuolės 100-ųjų gimimo metinių proga šventėje supažindinta su jos biografija, veikla, nuopelnais, parašytomis knygomis. Buvo surengta pastarųjų paroda.
Sidabravo bendruomenės pirmininkė Vaiva Kaklauskienė pasidžiaugė turininga Žolinės švente ir padėkojo organizatoriams bei dalyviams už išradingumą, norą pasibūti drauge.
Šeimininkės Vanda Nakvosienė, Zita Petraitienė ir Lina Baltrietienė ant laužo išvirė troškinio-kopūstinės ir visus pavaišino. Vaišių buvo ir suneštinių, tarp jų – J. Kurandienės keptos duonutės.
Kokia šventė be žaidimų, šokių, atrakcijų, mįslių! Jų šventėje netrūko, į varžybas buvo įtraukti ir dideli, ir maži. Nugalėtojų laukė simbolinės dovanėlės.
Šventės pabaigoje pro mus važiuodamas stabtelėjo kombainas – kaip tikras šventės atributas. Visi choru padėkojome kombainininkui ir visiems žemdirbiams už sunkų darbą, nes be jų neturėtume duonutės ant stalo.
Išsiskirstėme su gera nuotaika ir emocijomis.
Viešosios bibliotekos Sidabravo filialo informacija ir nuotr.