Seminaras Šeduvoje – apie žaliąsias edukacines erdves
Šeduvos vaikų lopšelyje-darželyje ir Burbiškio dvare vyko kvalifikacijos tobulinimo seminaras „Ugdymo įstaigų gamtinės ir kultūrinės erdvės, jų kūrimo galimybės“. Seminaro dalyviai mokėsi kurti žaliąsias edukacines erdves ir gamtos ekspozicijas darželio, mokyklos aplinkose, jas pritaikyti formaliojo ir neformaliojo ugdymo procese, susipažino su Šeduvos vaikų lopšelio-darželio edukacinėmis erdvėmis.
Seminaras Šeduvoje surengtas tikslingai: ši ugdymo įstaiga – viena iš Geriausiai tvarkomų mokyklų edukacinių erdvių apžiūros-konkurso prizininkių, ne kartą už savo aplinką apdovanota ir Radviliškio rajono savivaldybės, pastebima vietos ir nacionalinės žiniasklaidos.
Kaip sakė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis, lopšelio-darželio bendruomenė myli ne tik savo darbą, bet ir žaliąsias erdves ir yra geras pavyzdys, kaip į jų kūrimą įtraukiama miestelio bendruomenė.
„Džiugu, kad ugdančių aplinkų kūrimui pastaruoju metu skiriama vis daugiau dėmesio. Dauguma darželių – seni, tik nedidelė jų dalis renovuota, todėl seminaro dalyviai turi galimybę pasimokyti, kaip tokiuose pastatuose ir aplink juos sukurti jaukias ir informatyvias edukacines erdves. Žinoma, būtina atkreipti dėmesį, kad dauguma ugdymo įstaigų dėmesį skiria tik aplinkos tvarkymui, tačiau žaliosios edukacinės erdvės – kur kas daugiau nei sutvarkyta veja. Darželių, mokyklų aplinka turi ugdyti ne tik vaiką, bet ir jį lydinčius tėvus, ir kitus artimuosius. Be to, labai svarbu, kad į tokių erdvių kūrimą ir priežiūrą įsitrauktų ir patys vaikai, tėvai, vietos bendruomenė“, – sakė A. Kulbis.
Lopšelio-darželio darbuotojai aktyviai dalyvauja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuojamuose seminaruose ir konferencijose, skirtose žaliosioms edukacinėms erdvėms, todėl jo direktorė Daiva Staškūnienė ne tik papasakojo apie darželyje taikomą edukacinių erdvių kūrimo praktiką, bet ir dėkojo už suteiktą galimybę įsitraukti į projekto veiklas, įgyti naudingų žinių.
„Mūsų kolektyvas kūrybingas ir darbštus. Stengiamės, kad lopšelio-darželio aplinka būtų ne tik graži, bet ir padedanti pastebėti, pažinti, mokytis. Jau penkerius metus pavasarį puošiame Velykų, o žiemą – ledinukų medį, dekoracijas kuriame iš sušaldyto ledo. Tradicija tapo ir mūsų organizuojamas „Augalų žavadienis“ – teatralizuotas renginys, į kurį įsitraukia visas miestelis“, – apie savo įgyvendinamas veiklas pasakojo D. Staškūnienė.
Edukacinę ekskursiją po lopšelio-darželio erdves surengė Šeduvos lopšelio-darželio direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aldona Jurelevičienė.
Seminaro dalyviai klausėsi Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Kraštotvarkos katedros docentės dr. Rimantės Kondratienės pranešimo apie ugdymo institucijų aplinkos projektavimą ir įrengimą.
„Ugdymo institucijų aplinka turėtų būti unikali, turėti atsikartojančią, bendrą idėją ar motyvą. Labai svarbu, kad į aplinkos kūrimą įsitrauktų ugdytiniai: vaikai gali kurti koliažus, per kuriuos atsiskleistų jų poreikiai ir pageidavimai“, – sakė lektorė. Ji pabrėžė, kad svarbūs ugdymo įstaigų aplinkos objektai – daugiafunkcinė danga, mobilios aplinkos detalės ir konstrukcijos, vanduo, apžvalgos aikštelės. Kaip edukaciniai elementai puikiai veikia muzikos instrumentai, piešimo lentos, lipynės, dviračių ir riedlenčių trasos, apžvalgos aikštelės ir konstrukcijos. Įvairias aplinkos formas galima kurti naudojant geoplastiką, o iš karklų galima kurti gyvąsias pavėsines. Edukacinės erdvės turėtų būti ekologiškos ir ilgaamžės, orientuotos į kūrybingumo, koordinacinių įgūdžių lavinimą. Idėjų tokių erdvių kūrimui galima rasti pasakose, etnografijoje. Dr. R. Kondratienė taip pat supažindino su valgomųjų namų, kuriuose auginamos daržovės, uogos, prieskoniniai ir kiti augalai, vizualinio filtro – žaliosios erdvės, saugančios vaikus nuo praeivių akių, idėjomis.
Vilniaus universiteto Botanikos sodo Ryšių su visuomene skyriaus specialistė Rasa Ryliškienė skaitė pranešimą „Vaikų sodų fenomenas: Jungtinių Amerikos Valstijų patirtis“. Ji pasidalijo gerąja patirtimi, sukaupta lankantis Čikagos, Misūrio, Bronkso (Niujorkas) botanikos soduose ir apie 13 proc. Misūrio valstijos užimančiame Šou gamtos rezervate. Šiuose objektuose įkurtuose vaikų soduose daug dėmesio skiriama gamtos tyrimų ir žaliosioms klasėms, edukacinėms programoms. Juose įrengti daržai ir sodai, kuriuose vaikai gali stebėti gyvūnus, susipažinti su šimtais skirtingų augalų, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose.
„Vaikų sodų siekis, kad nė vienas vaikas neliktų patalpoje: žaistų, tyrinėtų ir mokytųsi gamtoje“, – pasakojo R. Rilyškienė.
Išklausę paskaitų ir susipažinę su Šeduvos lopšelio-darželio edukacinėmis erdvėmis, seminaro dalyviai iškeliavo į netoliese esantį Burbiškio dvarą, kuriame jų laukė pažintinė ekskursija ir spalvingas mažųjų lopšelio-darželio ugdytinių pasirodymas.
Tikimės, kad šiame seminare įgytas žinias ir idėjas pedagogai sėkmingai pritaikys kurdami savo ugdymo įstaigų žaliąsias erdves, o kitais metais aktyviai dalyvaus Geriausiai tvarkomų mokyklų edukacinių erdvių apžiūroje-konkurse.
Viktorija Kalaimaitė, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Komunikacijos skyriaus specialistė