Prie širdies savo mylimą pudelį Arį praėjusį sekmadienį Laisvės aikštėje glaudė Kostas.

Šeduviai šventė kartu su augintiniais

Aušra MIKŠIENĖ

Užpraėjusį sekmadienį Šeduvos Laisvės aikštėje netrūko linksmybių – čia su augintiniais sugužėję šeduviai ir svečiai iš kitų seniūnijų smagiai paminėjo Pasaulinę gyvūnų dieną. Čia pasigrožėti išties buvo kuo – akį traukė ne tik juodagalvės lietuviškos avys, įvairiausių veislių šunys, bet ir kniauksėjusios katės, švelniakailis triušis, ryškioji papūga ar gražuoliai margaspalviai fazanai.

„Gera matyti tiek daug žmonių, kartu su visu pasauliu norinčių paminėti gražią šventę. Tai puiki proga ne tik visiems pasibūti, bet ir išvysti, ką kiekvienas augina ir ką myli. Juk augintiniai yra šeimos nariai, tik ne visuomet matomi kartu su žmonėmis per šventes“, – šypteli kartu su žmona, dukrelėmis ir dvimečiu mopsų veislės šuneliu Bugu atskubėjęs Šeduvos miesto seniūnas Justinas Pranys.

Misija – padėkoti gyvūnams

Kad tokių renginių reikia, sako pastebėjusi ir kultūros renginių organizatorė Livita Tvarevičienė: „Tai mūsų kolegės Inesos idėja, gyvūnėlių mylėtojus suburianti jau ketvirtą kartą. Pasaulis kasmet spalio 4-ąją pažymi Pasaulinę gyvūnų dieną, o šios dienos misija – padėkoti gyvūnams už jų didžiulę svarbą žmonių gyvenime. Juk gyvūnai yra mūsų draugai, pagalbininkai, šeimos nariai. Jie, būdami panašūs į mus, turi teisę niekada nejausti alkio, troškulio, nepatogumo ar baimės“.

Tiesa, šiek tiek baimės tądien kai kuriems augintiniams teko pajusti. Štai su trumpaplaukių vengrų vižlų atstovu Kukiu atvykę šeduviai Eglė ir Laimis prasitaria, kad greitai antrąjį gimtadienį švęsiantis augintinis kiek nedrąsiai jaučiasi tokiame žmonių būryje. „Tai – labai jautrūs šunys, kurių negalima griežtai auklėti ar staiga pakeisti jų erdvę. Džiaugiamės pasirinkimu, nes labai ilgai domėjomės ir ieškojome aktyvaus šuns. Dabar juokiamės, kad gavome, ko norėjome, ir dar su kaupu – kasdien bent kelias valandas turime skirti dresūrai, aktyviai veiklai. Dalyvaujame ir vižlų susitikimuose, kuriuose Kukis su kitais tos pačios veislės atstovais duodasi miškuose“, – pasakoja šeduvė Eglė. Elegantiškas ir aristokratiškas Kukis, kaip juokdamasis priduria Laimis, šiandien sveria jau 31 kilogramą, tad ir į vonią įlipa pats – įkelti jau sunkoka.

Gyvūnai – geriausi draugai

Laisvės aikštėje tądien sukinėjosi įvairiausi gyvūnai – ir kilmingi šunys su dokumentais, ir paprasti kiemsargiukai, tačiau kiekvienas iš jų glaudėsi prie tų, kuriems svarbiausia – jų meilė. Štai Jolita ir Žygimantas iš Pavartyčių į Šeduvą atsivežė Čičį – mažą mielą šuniuką, maišytą su pekinų veislės atstovu. „Tai – išsipildžiusi sūnaus kalėdinė svajonė. Kitokio šuniuko nė nenorėtume. Mielas, geras, ištikimas, paklusnus ir tikrų tikriausias mūsų šeimos narys“, – sako Jolita.

Dešimtmetė Gertrūda iš Šeduvos nesitraukė nuo narvelio, kuriame glaudėsi dvi mažos katytės Murzė ir Tigrė, tądien sulaukusios didžiausių šventės dalyvių simpatijų. Mergaitė su užsidegimu pasakoja katytes su tėčiu tiesiog radusi: „Buvo keturios. Vieną pasigavo kaimynė, kitą – kita moteris, o mes – dvi. Tai ir auginame. Labai myliu kates ir namuose turiu dar vieną“. Beje, būtent rastinukės nugalėjo gražiausių kačių kategorijoje ir pelnė nugalėtojų vardą, surinkusios aštuoniolika balsų.

Visų akį traukė ir šunų kategorijoje gražiausiu išrinktas amerikiečių akita Meškis. Kaip pasakoja šeimininkė Edita, vaikai Aistė ir Lukas labai myli augintinį: „Meškiui dar tik aštuoni mėnesiai, tačiau jau pavergė mūsų širdis. Gyvena voljere, tačiau daug laiko žaidžia su vaikais. Tai tikrų tikriausias mūsų šeimos narys“.

Čia pat sukinėjosi ir šeduvietė Indra, vedžiojusi garbanotąjį bišoną Bilį: „Labai gera dalyvauti tokioje šventėje. Pamatyti kitus, parodyti save. O mūsų šuniukas – pats geriausias draugas ir labai tinkamas tiems, kurie yra alergiški. Ir kailis nesišeria. Labai ilgai ieškojome tokio šuniuko ir džiaugiamės savo pasirinkimu“.

Dar viena šventės dalyvė Mileta, su sūnumi Mantu atsivežusi mini jorkšyrų veislės kalytę Mairą, šypsodamasi sakė, kad tai itin protingas šuniukas, kuris žavi ne tik protu, draugiškumu, bet ir tuo, kad nesišeria. O plaukų namuose rinkti nesibodinti Nijolė su meile pristato savo augintinę – gražuolę baltakailę pekinukę Belą: „Kai pamatėme, tai ir iškart užsinorėjome. Labai geras šuniukas, o tokios šventės – nuostabu ne tik mums, suaugusiesiems, bet ir vaikams“.

Paguoda širdžiai

Prie širdies savo mylimą pudelį Arį praėjusį sekmadienį Laisvės aikštėje glaudė ir Kostas. Garbaus amžiaus šeduvis šypsodamasis sakė, kad meilę šiai veislei lėmė cirkas, kuriame pudeliai atlieka visokius triukus: „Žinoma, mes triukų niekada nemokėme, tačiau tai jau antrasis mūsų pudelis. Pirmąjį, deja, partrenkė automobilis ir teko atsisveikinti, o šis – lyg paguoda, kasdien džiuginanti širdį. Ir, beje, pudeliai – antri pagal protingumą šunys, kuo tikrai įsitikinome“.

Kad veislės pasirinkimas būna ne trumpalaikis, sako ir Redas, atsivedęs čiau čiau veislės Guči kalytę: „Pirmasis čiau čiau nugyveno dešimt metų. Labai sopėjo širdį, tad draugė įtaisė dovanėlę, kuri ne tik nuslopino skausmą, bet ir kasdien džiugina. Tai – labai miela meškutė, kuri žavi savo minkštumu, gerumu, draugiškumu. Laisvamanė, kuri leidžiasi dresuojama tada, kai jai norisi“.

Akį traukė gražuoliai fazanai

Čia pat visų dėmesio laukė ir Danguolė bei Vladas Budvyčiai, į šventę atsivežę tris fazanus – iš Čekijos prieš penkerius metus įsigytą patinėlį, prieš tiek pat metų jų namuose atsiradusią patelę iš Lenkijos bei jų dvimetį palikuonį.

„Taip jau nutiko, kad sudalyvavome parodoje, pamatėme ir nusprendėme, kad norime auginti fazanus. Tai štai, įsigijome du, o dabar iš viso auginame jų jau penkiolika“, – „Radviliškio naujienoms“ pasakoja Danguolė iš Baisogalos seniūnijos Januškonių kaimo. Paklausta, ar brangus malonumas auginti fazanus, ji juokiasi: „Žinoma, vyras keturis šonkaulius susilaužė voljerą statydamas. O jeigu rimtai, tai ne – jie lesa grūdus, obuolius, žolytę, agurkus. Duodame ir samanų bei eglišakių. Nuostabus grožis“. O kad jų grožis – tikrai ypatingas, nusprendė ir lankytojai, savo balsais fazanams skyrę prizinę vietą.

Tiesa, dovanų netrūko ne tik augintinių šeimininkams, bet ir vaikams iš Šeduvos lopšelio-darželio, Alksniupių mokyklos ir Šeduvos gimnazijos, kurie aktyviai dalyvavo piešinių konkurse „Mano augintinis“. Keturis gražiausius piešinius išrinko šventėje dalyvavęs dailininkas Andrius Butvilas, o dar tris – Šeduvos kultūros ir amatų centras. Padėkos įteiktos ir kitiems šventės dalyviams – mažuosius atlikėjus ruošusiai Vilmai Digimienei, šokius aikštėje organizavusiam Astijui Poškai, Aukštelkų kultūros namų grupei „Vija“ ir Ingos Rutkauskienės vadovaujamam Šeduvos gimnazijos etnografiniam ansambliui.

Ieško kinų kuoduotojo šuns šeimininkų

Apmaudu, bet ne visi augintinius myli taip, kaip šios šventės dalyviai. Štai šeduvė Sandra atvyko su praėjusią savaitę priglaustu šunimi. „Jis atbėgo į Šeduvos malūną ir buvo paskelbta globėjų paieška. Priglaudžiau, tačiau nuolat jo auginti negaliu – turiu du bokserių veislės šunis, kurie nenori draugauti. Priglaustas šuo, pasak veterinaro, – grynaveislis kinų kuoduotasis. Čipuotas, tačiau registracija nebaigta, tad ir duomenų nėra. Amžius – mažiausiai penkeri metai. Keista, bet tokio amžiaus šuo nepratęs reikalų atlikti lauke, tad kyla įtarimas, kad buvo auginamas dauginimui ir laikytas tiesiog narve“, – pasakoja Sandra.

Kol moteris kalbėjo, baikštus šunelis tiesiog nesitraukė nė per žingsnį. „Matyt, pajutęs išdavystės skonį jis bijo būti vėl paliktas, tad nesitraukia – visuomet prilipęs prie manęs“, – pasakoja Sandra. Moteris sako, kad tokiam šuneliui dar nėra vėlu išmokti reikalus atlikti lauke: „Vakar valandą vaikščiojome, kol atliko gamtinius reikalus. Reikia gyvūnui skirti daug meilės, dėmesio, o jis atsidėkos su kaupu. Tikrai labai meilus, geras, tačiau gyvenimo nuskriaustas šuo“.

Tai, jog šuo galėjo būti augintas narve – tik prielaida. Sandra sako vis dar ieškanti tikrųjų šuns šeimininkų: „Gal šuo buvo pavogtas ir vėliau paleistas? Gal jis pats nuklydo? Negali žinoti. Norinčiųjų priglausti veislinį šunelį – eilės, tačiau pirma bandysime surasti tuos, kurie turi šuns dokumentus ir čipo numerį“. Jeigu fotografijoje atpažinote savo šunį, kreipkitės į Sandrą telefonu 8 655 72 794.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE