Šeduvą sukrėtė vaikų vagystė

Aušra LAURINKIENĖ

Kai žiniasklaidoje pasirodo pranešimai apie vagystes, daugelis giliu atodūsiu užjaučia nukentėjusiuosius, tačiau kai paaiškėja, kad vagys – mažamečiai vaikai, telieka susiimti už galvos.

„Kur ritasi pasaulis?“ – tokį klausimą šiandien sau užduoda Šeduvos globos namų direktorė Andžela Brazienė. Būtent jos namus neseniai profesionaliai apšvarino ir ne tik turto už daugiau kaip 4 tūkstančius litų, bet ir mylimą šeimos šunį išnešė septynmetis ir vienuolikametis šeduviai.

Turtinė žala siekia 4270 litų

Anot policijos pareigūnų, vidury dienos Šeduvoje septynerių metų A. P. ir vienuolikos metų E. G., įsibrovę pro neuždarytą katilinės langą į A. Brazienei priklausantį gyvenamąjį namą, pavogė nešiojamąjį kompiuterį, du mobiliojo ryšio telefonus, interneto modemą, mopsų veislės kalytę ir 120 litų.

Moteris skaičiuoja, kad padaryta turtinė žala siekia 4270 litų. Turtą šeimininkai buvo apdraudę. Signalizacija namuose įrengta, bet įvykio metu buvo neįjungta. Nusikaltimo padarymu įtariamų vaikų tėvams įteikti šaukimai atvykti į policijos komisariatą.

Kartu su policijos atstovais pas vagišių tėvus apsilankiusi A. Brazienė neslepia apmaudo – tik vieno iš jų tėvai sureagavo tinkamai ir patyrė nemalonų šoką dėl atžalos elgesio: „Kita mama net nesureagavo ir nepaklausė, kokia mūsų vizito priežastis. Taip būti neturėtų. Kokį pavyzdį tokie tėvai rodo savo vaikams? Štai ir pasekmės liūdnos. Toks auklėjimas prie gero nepriveda. Kaip paaiškėjo, vienas iš vagišių – globos namų gyventojas“.

Džiaugiasi dėl sugrąžinto šuns

Tačiau šiandien A. Brazienei ir jos šeimai svarbiausia, kad rasta ir į namus sugrąžinta dešimties mėnesių amžiaus kalytė Snaigė, be galo mylima nukentėjusiosios sūnaus.

„Sūnus patyrė didžiulį stresą. Nenuostabu, juk tai yra jo augintinis, prie kurio jis labai prisirišęs. Net į galvą niekada nebūtų atėjusi mintis, kad kada nors, kas nors kėsinsis pavogti mūsų Snaigę, – atvirauja moteris. – Tądien su vaikais buvome išvykę į Šiaulius. Grįžome smagūs ir patyrėme tikrą šoką. Mano sūnus – panašaus amžiaus, kaip ir vagišiai, tad reakcija į tai, kad mūsų namus apšvarino vaikai, buvo siaubinga.“

Dėkinga sūnaus draugui

A. Brazienė sako esanti be galo dėkinga sūnaus draugui, kurio dėka pavyko greit viską išsiaiškinti: „Jis, atvažiuodamas pas mano sūnų į svečius, pamatė vaikus, besivedančius mūsų šunelį, ir dar paklausė: „Čia ne Gerdo šuniukas?“. Vaikams atsakius neigiamai, jis nieko blogo neįtarė, tačiau kai atvyko pas mus ir pamatė, kad esame apvogti, pasakė, ką ir kur matė. Jis atpažino mažuosius nusikaltėlius ir taip greit viską išsiaškinome“.

Nuo mažųjų vagišių nukentėjusi šeduvė sako negalinti atsistebėti vaikų drąsa viduryje baltos dienos brautis į svetimus namus per langą. Jos teigimu, kaimynai nieko blogo įtarti ir negalėjo – jos namuose nuolat lankosi sūnaus draugai, kiemas pilnas vaikų.

Dingo saugumo jausmas

Nemažai šeduvių yra įsitikinę, kad vos privėrę savojo kiemo vartelius jau yra saugūs. Išeina neretai tokia šeimininkė, pavyzdžiui, į daržą, esantį kitoje ūkinio pastato pusėje, o namo duris palieka nerakintas. Esą į privatų kiemą ir namą niekas nelįs. Ypač dažnai taip daro senyvi žmonės. Tačiau derėtų nepamiršti, kad vagiui nesvarbu, kokio jis amžiaus, nieko nereiškia praverti duris ir pasitikrinti, ar namuose kas nors yra.

Nukentėjusioji neslepia, kad dabar nei ji, nei kaimynai nesijaučia saugūs. Paaiškėjo, kad Brazių šeima – ne pirmoji, nukentėjusi nuo šių mažamečių nusikaltėlių. Šeduvos globos namų direktorė A. Brazienė sako, kad prireiks laiko pamiršti šį nemalonų incidentą, o to padaryti nepavyks dar ilgai – juk dabar tenka varstyti Radviliškio rajono policijos komisariato duris.

Pramoga, už kurią niekas nebaudžia

Kaip suvaldyti nieko nebijančius vaikus – nežinia. Teisiniai svertai jiems negalioja, nubausti jų negalima. Ne paslaptis, kad tokių nuo pat mažens įgudusių vagišių ateitis – dar liūdnesnė. Nusikaltimų universitetus išėję vaikai po kelerių metų, ko gero, pradės apiplėšinėti arba net žudyti žmones.

Apsiginti nuo suaugusių vagių kur kas lengviau – juos įmanoma sučiupti, įkišti į areštinę ir nuteisti. O įžūliems ir nebaudžiamiems vaikams įstatymas numato tik auklėjamąsias poveikio priemones. Kitaip tariant – pagrūmoti pirštu. Nieko daugiau.

Akivaizdu, kad vaikams vagystės – pramoga, už kurią jų niekas nebaudžia. Nors už vaikų prasižengimus galima skirti baudas tėvams, šie baudų tiesiog nemoka, o laisvą laiką dažniausiai skiria ne atžaloms, o alkoholiui.

Vagystės – dažniausiai daromi nusikaltimai Radviliškio rajone

Radviliškio rajono policijos viršininkas Saulius Baltakis sako, kad atvejai, kai tokio amžiaus vaikai padaro minėto masto vagystes, dėl kurių yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, rajone yra išties reti. Tačiau statistika rodo, kad per 2014 metų pirmąjį pusmetį nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų skaičius išaugo.

„Augimas sudaro 17,2 procento, o tokių asmenų lyginamoji dalis nusikalstamumo struktūroje sudarė 8,9 procento. Kas gresia vaikų tėvams už šį jų nusikaltimą? Jeigu vaikai, įvykdę nusikalstamą veiką, neturi amžiaus, nuo kurio gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, tėvai yra baudžiami administracine tvarka už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisėd pažeidimų kodekso 181 straipsnyje, nes tėvų pareiga – rūpintis ir auklėti savo vaikus – yra privaloma“.

Policijos vado nurodytas straipsnis numato tėvų atsakomybę už netinkamą vaikų priežiūrą. Pirmąjį kartą tėvai gali būti tik įspėti, tačiau vėliau gali būti baudžiami bauda iki 400 litų.

Radviliškio rajono policijos viršininkas S. Baltakis sako, kad kalbant apie vagystes, kaip nusikalstamą veiką, galima drąsiai sakyti, tai yra labiausiai paplitę nusikaltimai Lietuvoje, ne išimtis – ir Radviliškio rajonas. Pažymėtina, kad atėjus vasarai vagysčių skaičius išaugo, tačiau teigti, jog vagystės yra dažnos būtent Šeduvoje – negalima.