Radviliškio ligoninėje – gerų permainų metas
Jonas MARCINKUS
Gerai gali dirbti ne tik didžiosios ligoninės. Šią tiesą vos per metus įrodė rekordiškai greitai ant kojų atsistojusi ir puikių rodiklių pasiekusi VšĮ Radviliškio ligoninė. Po vadovų kaitos įstaiga ne tik didina paslaugų apimtis, kelia atlyginimus, bet ir atsikrato ne vienerius metus besivelkančios milžiniškos skolų kupros.
Radviliškiečiai medikai išties turi kuo pasigirti. Į puikiai dirbančią traumatologų komandą pavydžiai dairosi ir didmiesčių klinikos, nes konsultuotis, gydytis, sąnarius protezuotis čia plūsta ligoniai ir iš aplinkinių miestų bei rajonų.
Tačiau sustoti neketinama. „Radviliškio naujienoms“ įstaigos vadovas Vaidas Smalinskas sakė, kad po pertvarkos ligoninė yra teisingame kelyje, bet padaryti dar reikia labai daug – bus perkama naujos įrangos, bus kviečiamasi naujų specialistų.
– Lietuvoje plačiai vyrauja nuomonė, kad gerai tvarkytis sugeba tik didžiosios ligoninės, kad medicinos centrus reikia dar labiau stambinti, o mažąsias ligonines uždaryti. Kaip jūs vertinate tokius šalies politikų pasisakymus?
– Tokių kalbų yra, ir jos labai kenkia. Ar kas įsivaizduoja, kokių pastangų reikia įkalbėti studijas baigusį jauną mediką atvažiuoti dirbti į rajono centrą? Ką jam reikia pažadėti, kad nebegąsdintų kalbos apie uždaromų ligoninių sąrašus?
Tokie pasisakymai visiškai prasilenkia su garsiai deklaruojamais tikslais ir pažadais stiprinti regionus.
– Kokia tikroji VšĮ Radviliškio ligoninės finansinė padėtis?
– Neslėpsiu, kad anksčiau ji buvo tikrai prasta, nes skolos buvo milžiniškos ir ligoninė vos kvėpavo. Įsivaizduokite, kad 2017 metų sausio 1 dieną įsiskolinimai siekė 665 tūkstančius eurų.
Teko skubiai ieškoti kelių, kaip sumažinti įsiskolinimus kasdien skambinantiems ir ultimatumus reiškiantiems tiekėjams.
Tačiau mums pavyko: šių metų pradžioje skolą buvome sumažinę jau 220 tūkstančių eurų, o per penkis šių metų mėnesius ji dar sumenko. Artėjame prie ribos, kuri nebekelia pavojaus, nes tokiai įstaigai turėti 300 tūkstančių eurų įsiskolinimą tiekėjams yra normalu.
– Kaip nusikratėte skolų naštos?
– Skaičiavome kiekvieną centą, stengėmės taupyti taip, kad nenukentėtų paslaugų kokybė. Atsisakėme net patalpų valymo paslaugos, nes paskaičiavome, kad efektyviau tai daryti patiems.
Galiu pasakyti, kad gelbėjimosi planas buvo geras, nes praėjusius metus baigėme pelningai, uždirbome 85 tūkstančius eurų pelno.
Nuo šių metų pakeitėme ligoninės valdymo struktūrą, sujungėme kelis skyrius, kad sumažėtų administravimo kaštai. Galutinį rezultatą matysime metų pabaigoje.
Norėčiau pažymėti, kad sutaupyti pinigai niekur nedings. Jie bus skirti slaugos darbuotojų atlyginimams didinti, nes jie yra tikrai maži.
– Netyla kalbos apie atkuriamą Vaikų ligų skyrių. Kada tai įvyks? Ar skyrius nebus nuostolingas, nes dėl šios priežasties ir buvo uždarytas?
– Mūsų skaičiavimai rodo, kad skyrius turėtų būti pelningas. Visus darbus jau esame padarę, o dabar laukiame teigiamo atsakymo iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnybos.
Paskutinis žingsnis bus sutartis su Valstybine ligonių kasa. Planuojame, kad skyrius rudenį jau veiks. Jis nebus itin didelis, pradžioje bus 6 lovos.
– Kokius projektus jau pavyko įgyvendinti?
– Baigiame pirkimo procedūras ortopedinėms operacijoms pritaikytam operaciniam stalui. Tai – nemenka investicija, nes stalas su specialiais priedais kainavo 70 tūkstančių eurų.
Ligoninėje turime 127 lovas, beveik trečdalį pavyko atnaujinti. 18 naudotų, bet puikios būklės elektra valdomų lovų gavome dovanų per labdaros ir paramos fondą „Gyvenimo Šviesa“, o dar 23 nusipirkome patys.
Savo pirkiniu džiaugiamės, nes geros kokybės lovos kainavo kone perpus pigiau nei iš garsių gamintojų. Už sertifikuotą lovą su čiužiniu sumokėjome po 650 eurų.
Dėl personalo, ligonių saugumo esame įrengę saugos kameras. Jos jau pasiteisino – įrašai padėjo nustatyti asmenį, per dieną apvogusį dviejų darbuotojų spinteles.
– Kokių naujienų ketinate pasiūlyti?
– Ligoninėje šiemet išbandėme naujovę – venų varikozės gydymą lazeriu. Panaudai buvome gavę įrangą, atvažiavę konsultantai iš Nyderlandų apmokė mūsų specialistus. Ligoninėje buvo padarytos penkios operacijos, jos pavyko puikiai, todėl ketiname patys pirkti įrangą ir siūlyti pacientams šią paslaugą.
Paskelbėme viešąjį konkursą naujam rentgeno aparatui, nes turimi du nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų, be to, pernelyg brangi jų eksploatacija, nuolatinių gedimų šalinimas.
Šį pirkinį, kuriam bus galima skirti iki 200 tūkstančių eurų, finansuos Sveikatos apsaugos ministerija.
Kitas didelis projektas – Geriatrijos skyriaus atnaujinimas už 545 tūkstančių eurų.
Rudenį, manau, pradėsime įgyvendinti dar vieną projektą: ant stogo pasistatysime jėgainę, kuri iš saulės energijos gamins elektrą.
Šio apie 100 tūkstančių eurų vertės projekto didžiąją dalį finansuoja europiniai fondai, o ligoninei reikės prisidėti tik penktadaliu. Todėl tikimės, kad mūsų investicija atsipirks maždaug per 3-4 metus, nes elektros suvartojame tikrai nemažai.
– Vien investicijų vis tiek nepakanka. Kaip sprendžiate jaunų specialistų problemą?
– Kaip ir sakiau, kad politikų kalbos apie planą uždaryti dalį rajoninių ligoninių tikrai nepadeda. Bet jauni žmonės nebebijo pradėti dirbti mažesnėje įstaigoje, nes čia ir karjerą pradėti yra lengviau.
Žinoma, padeda ir Savivaldybės parama jauniems medikams. Jie gali gauti 10 tūkstančių eurų išmoką ir panaudoti savo reikmėms. Pradedančiajam tai – nemenki pinigai, juolab kad už juos pirkti galima ir būstą, ir automobilį.
Gydytojų tikrai trūko ir trūksta, todėl pirmiausia išsiaiškinome, kiek yra radviliškiečių rezidentų. Jiems pasiūlėme budėti savaitgaliais, kai grįžta pasisvečiuoti į gimtinę.
Tai padėjo išspręsti budėjimų problemą, bet žengsime toliau. Kitas žingsnis yra sutarties su Vilniaus universitetu pasirašymas dėl rezidentūros bazės mūsų įstaigoje. Tikimės jau rudenį sulaukti traumatologijos, reanimacijos, skubiosios pagalbos specialistų, šeimos gydytojų.
– Kiek ligoninei trūksta gydytojų?
– Šiandien galėtume įdarbinti tris šeimos gydytojus, du skubiosios pagalbos specialistus, urologą, neurologą.
– Būkite atviras: ar tikite, kad maža ligoninė gali mesti iššūkį didžiosioms ir išsilaikyti be nuolatinių dotacijų?
– Tuo net neabejoju. Be to, optimistiškai nuteikia skaičiai.
Pavyzdžiui, 2013-2018 metais Radviliškio rajone gyventojų sumažėjo dešimtadaliu – nuo 40,5 iki 38,2 tūkstančio, bet mūsų pacientų skaičius ženkliai paaugo – nuo 18,2 iki 22,4 tūkstančio.
Nemaža dalis pacientų yra iš gretimų rajonų, miestų, o tai rodo, kad pasitikėjimas mūsų medikų profesionalumu nuolat auga.
Pavyzdžiui, 2018 metais ligoninėje atliktos 1389 didžiosios operacijos. Tai reiškia, kad mes net 3,5 karto viršijame mažiausią nustatytą normą chirurgijos skyriaus veiklai.
Sukaktys ir skaičiai
Radviliškio ligoninė šių metų spalį švęs 70-mečio jubiliejų. Ji buvo įkurta 1949 metų spalio 7 dieną ir pavadinta Radviliškio miesto ligonine.
Radviliškio naujoji ligoninė ir poliklinika buvo pastatytos 1967 metais.
1969 metais ligoninėje buvo net 215 lovų.
Dabar ligoninėje dirba per 300 darbuotojų, iš kurių 72 – gydytojai.
Palyginti su 2017 metais, 2018 metais ligoninės pajamos augo beveik 14,6 proc. ir pasiekė beveik 6 milijonus eurų.
Patikslinimas
Straipsnyje „Radviliškio ligoninėje – gerų permainų metas“, įsivėlė netikslumas. Buvo paskelbta, kad ortopedinėms operacijoms pritaikytas operacinis stalas su specialiais priedais kainavo 70 tūkstančių eurų. Iš tikrųjų tai buvo ne galutinė minėto stalo kaina, bet planuojama pirkimo vertė.
Atsiprašome dėl netikslumo.
„Radviliškio naujienų“ redakcija