Projektas „Užmirštas geležinkelio miesto paveikslas“ sukvietė bendrai diskusijai

Radviliškio miesto kultūros centre visus, kuriuos domina nepažintas ir į praeitį nugrimzdęs Radviliškis, sukvietė konferencija-diskusija apie užmirštą geležinkelio miesto paveikslą. Ši konferencija-diskusija – baigiamoji projekto „Užmirštas geležinkelio miesto paveikslas“ dalis. Joje savo įžvalgomis, naujomis idėjomis, kaip įprasminti Radviliškio miesto istorinę atmintį, dalijosi istorikai, kraštotyrininkai, kultūrologai, architektai, kariai, skulptoriai, paveldosaugos specialistai, pedagogai, savivaldos atstovai.

Prieš konferenciją atidarytos dvi parodos

Konferencija skirta atskleisti išnykusio ir nykstančio Radviliškio miesto materialiojo kultūros paveldo objektų įprasminimo ir išsaugojimo svarbą, miesto istorinę ir kultūrinę raidą bei reikšmę ir palyginti bei atrasti sąsajų tarp dailininkų potėpiuose atgijusių nykstančių ir išnykusių kultūros paveldo statinių ir mokslinių žinių.

Prieš konferenciją atidarytos dvi parodos: „Medinės sinagogos Lietuvoje“ ir „Kurkime kartu 2021“, padėkota Radviliškio krašto dailininkams už iniciatyvą prisidedant prie projekto organizavimo bei už seminare-plenere „Kurkime kartu 2021“ sukurtus darbus. Jiems įteiktos knygutės su visais plenero metu sukurtais paveikslais. Būtent pastarajame plenere sukurti darbai tema „Užmirštas geležinkelio miesto paveikslas“ – viena svarbiausių projekto veiklų.

Plenero iniciatyvinė grupė – Šeduvos gimnazijos dailės mokytoja Jolanta Akučkienė, Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos mokytoja metodininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė Ilona Žvinakienė, Radviliškio dailės mokyklos mokytojas metodininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys Ramūnas Dagys, Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyrius ir Radviliškio miesto kultūros centras – sukvietė kūrėjus prisijungti prie projekto ir atgaivinti savo krašto istoriją tapybos, grafikos, kitos technikos darbuose, atrasti gyvą ir asmenišką santykį su laikotarpiu, kai tų laikų Radviliškio gatvės alsavo visiškai kitokiu vaizdu, kitokiais pastatais ir istorijos puslapiuose nugulusiomis įžymių žmonių pavardėmis.

Dailininkų drobėse radviliškiečiai ir miesto svečiai mato užmiršto geležinkelio miesto paveikslą, drobėse atgijusiems pastatams įkvepiama gyvybė, juos sušildo saulėti, mirgantys potėpiai, šiltų spalvų prisilietimas.

Pristatyti įdomūs ir informatyvūs pranešimai

Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo narys Antanas Čepononis, savo mintimis ir idėjomis su konferencijos dalyviais pasidalijo ir savivaldybės atstovai, Radviliškio miesto ir rajono mokytojai bei kiti specialistai, kurie diskusijos metu išsakė savo mintis ir pateikė vizijas krašto identiteto kūrimui.

Šio projekto iniciatyvą skatinęs radviliškietis, karys, istorikas, istorinių publikacijų autorius A. Tamošiūnas ne tik skaitė pranešimą „Istorinės atminties kultūros (ne -) puoselėjimas. Radviliškio atvejis“, bet ir padėjo parengti projekto paraišką.

Architektas Šarūnas Sabaliauskas, skaitydamas pranešimą „Istorinės architektūros reikšmė šiuolaikiniame mieste“, pateikė įžvalgas ir konkrečius pasiūlymus, kaip būtų galima pradėti atkurti savo vizualinį ir istorinį vietovės charakterį.

Lietuvos žurnalistų sąjungos nario, kultūrologo Jono Nekrašiaus pranešime „Amatai, amatininkai ir pramonė Radviliškyje. Tarpukario vaizdelių kronikos“ atskleista anų laikų Radviliškio pramonės bei amatų svarba miestui, pateikta archyvinių nuotraukų, kurios leidžia susidaryti vizualinį miesto paveikslą.

Radviliškio Lizdeikos gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Laima Maminskienė pristatė labai įdomų ir informatyvų pranešimą „Mokykla ir geležinkelis: tiesioginės ir netiesioginės sąsajos“, kuriuo provokavo diskusijai susirinkusius Radviliškio Lizdeikos gimnazijos II klasės gimnazistus. Labai svarbu, kad jaunoji karta dalyvautų diskusijoje ir, įsisavinusi istorines žinias, pateiktų savo nuomonę, kaip šiuolaikiškai ir patraukliai pristatyti išnykusį ir nykstantį kultūros paveldą.

Vienas žymiausių Radviliškio krašto menininkų, dailininkas, skulptorius, grafikas Martynas Gaubas pasidalijo savo mintimis ir prisiminimais apie savo vaikystės miestą bei aplinkybes, kurios paskatino palikti savo tėvų kraštą ir namus. Jo pranešimas „Menininko Martyno Gaubo asmeninė Radviliškio miesto vizija“ privertė susimąstyti apie pilkumą, kurio Radviliškyje labai daug, jo pranešime pateikta idėjų, kaip tai pakeisti be didelių investicijų. Menininkas nuogąstavo, jog be galo pasiilgo gamtos, žalumos ir gyvybės, o jaunosios kartos augimas ant pilko grindinio neformuos noro plačiau tyrinėti aplinkos.

Visi konferencijos dalyviai turėjo galimybę pamatyti Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos parengtą parodą „Medinės sinagogos Lietuvoje“. Parodos stendai pasakoja apie unikalų kultūros paveldą – Lietuvoje išlikusias medines sinagogas. Medinės sinagogos yra materialaus žydų kultūros paveldo Lietuvoje ir visoje Rytų Europoje dalis.

Diskutavo, kaip Radviliškį padaryti patrauklesnį

Po konferencijos lektoriai ir dalyviai diskutavo apie ateities lūkesčius, galimybes, pateikė savo vizijas, kaip galėtume Radviliškį padaryti patrauklų ne tik turistui, bet ir savo krašto jaunam žmogui. Jaunimas turi žinoti savo krašto istoriją, tradicijas, papročius, bet vien tik mokykliniai vadovėliai ir sąsiuviniuose mokytojų padiktuotos mintys ir datos nebus tiek informatyvios, kad verstų jauną žmogų pažinti, puoselėti ir vertinti bei perduoti žinias savo vaikams apie Radviliškio miesto istoriją, architektūros paveldą.

Pasak projekto rengėjo Radviliškio miesto kultūros centro, šis projektas yra labai svarbus išsaugant Radviliškio – geležinkelio miesto – identitetą, tapatybę ir savastį. Savitas krašto istorijos pateikimas, vadovaujantis šiuolaikiniais metodais ir technologijomis, yra puiki susipažinimo priemonė miesto svečiams ir gyventojams. Tokių projektų svarba, tvarumas ir tęstinumas – ne tik istorijos faktų bei kultūros paveldo atkūrimas ir išsaugojimas, bet ir kūrybingos bei savo kraštu besididžiuojančios asmenybės ugdymas.

Projekto organizatoriai dėkoja visiems, prisidėjusiems ir palaikiusiems šią idėją, bei viliasi, kad bendraminčių gretos didės ir padės ateityje įgyvendinti mūsų išsakytas ir subrandintas idėjas.

„Vykdydami projektą labai džiaugiamės, jog mūsų bendraminčiai taip atvirai ir noriai išsakė savo mintis ir vizijas bei kūrė dialogą, kad padėtų mūsų krašto identiteto kūrimui bei miesto vardo garsinimui, tad dėkojame visiems dalyvavusiems ir aktyviai diskutavusiems už viziją tęstiniam projektui, kuris, tikimės, padės nuspalvinti labai svarbaus miesto paveikslą bei pateisins kraštiečių lūkesčius“, – sakė projekto organizatoriai.

Parengta pagal Radviliškio miesto kultūros centro ir „Radviliškio naujienų“ informaciją

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE