Po dvejų metų į Radviliškį suplūs tūkstančiai europiečių

Aušra LAURINKIENĖ

Radviliškio krašto kaimo bendruomenių idėja mūsų mieste surengti „Europos žmonių festivalį“ virsta realybe. Anot kultūros centro atstovų, jau 2018 metais Radviliškio laukia įdomus, prasmingas, žmonių bendravimu ir pastangomis daugiau pažinti kitų Europos tautų ir šalių žmones grįstas projektas.

Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis sako, kad tarptautiniam organizaciniam komitetui 2018 metų festivalio miestu vienbalsiai išrinkus Radviliškį apėmė ir euforija, ir baimė: „Juk tiek darbo priešakyje – reikia sutvarkyti bazes, tinkamai pasirengti. Juk čia atvyks daugiau kaip dvidešimties pasaulio valstybių atstovai. Iš viso renginio metu mūsų krašte viešės apie 3 tūkstančiai dalyvių ir dar keli tūkstančiai svečių“.

Pristatys kulinarinį paveldą

Radviliškyje net dešimt dienų kunkuliuos margas katilas – čia netrūks nei kultūros, nei sporto, nei etnografijos. Bus galima ir paragauti įvairiausių patiekalų, nes čia savo kulinarinį paveldą pristatys kiekviena šalis.

Meras A. Čepononis sako, kad nedelsiant reikia kibti ne į organizacinius, bet ir erdvių pritaikymo renginiams darbus: „Dar nebuvau meras, kai kaimo bendruomenių asociacija kreipėsi su prašymu, ar galėčiau tapti šio renginio koordinatoriumi, nes Kaune po svarstymų, kuriame šalies mieste galėtų vykti „Europos žmonių festivalis“, buvo pasirinktas Radviliškis“, – „Radviliškio naujienoms“ pasakoja rajono vadovas.

Pristatė Tulpių žydėjimo šventę

Mero teigimu, jis nedelsiant sutiko prisiimti atsakomybę, kad Radviliškio miestas, svarstant galimybę renginį organizuoti Lietuvoje, būtų pristatytas organizaciniam komitetui: „Iššūkis buvo didžiulis. Aš tuo metu, kaip minėjau, dar nebuvau rajono meru, tačiau kreipiausi į tuometinį vadovą Darių Brazį. Pritarus rajono Tarybai, viešėjome nedideliame Lenkijos mieste Zlocieniece, kuriame pernai vyko „Europos žmonių festivalis“. Jame turėjo būti galutinai nuspręsta, kur bus rengiamas 2018 metų festivalis. Kai pristatėme Radviliškį ir mūsų renginius, abejonių neliko. Norinčių rengti šį festivalį – nemažai, tačiau mes visus pavergėme pristatydami savo įspūdingiausią renginį – Tulpių žydėjimo šventę“.

Meras pasakoja, kad festivalį priimančiam miestui yra keliami tam tikri reikalavimai. Vienas iš jų – patirtis vykdant tarptautinius renginius: „Pristatę drožėjų plenerus ir parodę Tulpių šventę, balsavime triumfavome. Aštuoniolikos valstybių atstovai nusprendė, kad 2018 metais festivalis vyks mūsų mieste“.

Sporto ir kultūros erdvės nekelia abejonių

A. Čepononis juokiasi, kad tuomet, stebėdamas Lenkijoje vykusį festivalį, jis jau įsivaizdavo, kaip atrodys 2018 metų liepos paskutinis dešimtadienis Radviliškio krašte.

Tiesa, dar prieš festivalį Radviliškyje keliskart viešės organizacinio komiteto atstovai. „Čia panašiai kaip rengiant Olimpines žaidynes. Kitąmet atvyks įvertinti pirminį mūsų pasirengimo etapą, nes po pirmojo vizito sprendimas gali būti ir pakeistas. Vėliau, likus metams, atvyks pažiūrėti, ar spėjame pasirengti“, – sako A. Čepononis.

Kaip turi atrodyti Radviliškis, kad atitiktų keliamus reikalavimus?

Meras įsitikinęs, kad sportinės bazės išties nekels abejonių – jau stovės modernus ir šiuolaikiškas baseinas, bus baigta Šeduvos gimnazijos stadiono renovacija. Puikiai tiks ir visi turimi stadionai, sporto salės. Kultūros namai taip pat atitinka visus reikalavimus.

Prie Radviliškio tvenkinio bus statomas amfiteatras

Tačiau šiandien, anot rajono vadovo, radviliškiečiai neturi viešosios erdvės, kurioje būtų rengiami vakarai, prisistatytų delegacijos: „Viena vieta yra – tai miesto parkas, kuriame būtų pastatoma scena, tačiau norisi pabėgti toliau. Tad viena iš idėjų – ant kalvos, esančios prie Radviliškio tvenkinio, pastatyti amfiteatrą. Toks yra mūsų planas. Vizija jau aiški – šiuo metu parengtas investicinis projektas“.

Tikriausiai kiekvienas radviliškietis tą vietą žino – atvykstant nuo Šiaulių kairėje pusėje yra iškasti tvenkiniai, prie kurių laiką leidžia ir mamos su mažyliais, ir jaunimas, ir garbaus amžiaus senjorai. Čia įrengtame pliaže karštomis vasaros dienomis lepinasi daugelis.

Radviliškietė Aina Mizgirdė sako, kad greta esantis atsodintas parkas, tinklinio aikštelės, vešlus žolynas, pastatyti suoliukai traukia ten lankytis su mažąja atžala: „Tiesa, tvenkinyje maudytis nepatartina, nes čia – tikra ančių šerykla. Tvenkinyje šiuo metu gyvena per šimtą ančių, kurias visi šeria. O jos, be abejonės, teršia vandenį. Tačiau valdžios idėją vertinu labai teigiamai. Manau, kad sutvarkius šią erdvę visiems būtų dar patraukliau ir vis daugiau gyventojų čia mielai leistų laisvalaikį“.

Bus sutvarkyta centrinė miesto aikštė

Dar viena erdvė, reikalaujanti kardinalių pokyčių – dar nuo sovietmečio nerekonstruota centrinė miesto aikštė. Joje, anot A. Čepononio, turėtų atsirasti suoliukai, fontanas: „Ši vizija, kuri pasitiks Europos žmones festivalio metu, man yra visiškai aiški. Manau, kad radviliškiečiai pamatys visos Europos kultūrą, o vietiniai juos pasitiks ne tik šiltu bendravimu, bet ir gerokai pasikeitusiu miesto veidu“.

Rajono meras sako, kad Radviliškis galėjo pretenduoti ir į 2017-aisiais rengiamą festivalį, tačiau tuomet būtų buvę sunkiau suspėti pasiruošti: „Sutikome, kad būtume perkelti į 2018 metus, o ir festivalis, kuris kitąmet – jubiliejinis, vyks Prancūzijoje, kurioje viskas prieš keletą dešimtmečių ir prasidėjo. Tad mes, būdami labai draugiški, per daug ir nesiginčijome“.

Apgyvendinimas ir festivalio dalyvių maitinimas nesureikšminamas: „Yra mokyklų klasės, kuriose visi miega ant savo atsivežtų čiužinių. Reikia spręsti tik dušų klausimą. Jie yra pastatomi paprastai – tai konteineriai, kuriuos galima išsinuomoti. Dėmesys dalyvių paslaugoms yra minimalus, nes visi atvyksta savo noru ir entuziazmu. Jie visi atvyksta savo transportu ir patys padengia išlaidas. Vieną dieną jie pasklinda po visą Lietuvą, tačiau mes pasiūlėme apsilankyti Burbiškio dvare, tad išnaudosime šią vietą jų poilsiui“.

Meras sako, kad pagrindinis tikslas – pamatyti kultūrą, parodyti save, pasitempti ir susitvarkyti bei pritraukti gana nemažai lėšų mūsų verslininkams renginio metu.

Į klausimą, kokių investicijų prireiks tinkamai pasirengti festivaliui, A. Čepononis atsako: „Visus pokyčius, kurie bus padaryti mieste, galima sieti ir su 2018 metais vyksiančiu „Europos žmonių festivaliu“, ir su artėjančiu Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu, todėl atskirai lėšų pasirengti festivaliui nebus skiriama ir, manau, kad tai būtų netikslinga. Juk visos mano paminėtos investicijos pirmiausia bus daromos ne dėl festivalių, bet dėl pačių radviliškiečių, nes su tokia aikšte mes gyventi tiesiog nebegalime. Tai yra pavėluota atgyvena, kurią mes būtinai ir be festivalio turime sutvarkyti. Tai – tik dar viena puiki proga imtis to, ką jau senokai reikėjo padaryti“.

Kultūros centro atstovų įspūdžiai iš Lenkijoje vykusio festivalio

„Radviliškio naujienos“ jau skelbė, kad Lenkijos mieste Zlocieniece praėjusiais metais vyko 23-iasis „Europos žmonių festivalis“, kuriame dalyvavo grupė iš Radviliškio, vadovaujama rajono mero Antano Čepononio. Tarp radviliškiečių buvo ir Radviliškio kultūros centro šokių grupės „Šelmiai“ nariai bei jų vadovas Edmundas Verpetinskas, ir kultūros centro režisierius-vyr. meno vadovas Edmundas Leonavičius.

„Tad kas gi vyko visą savaitę tame jaukiame, apsuptame gražių miškų ir įspūdingų ežerų Pomeranijos mieste? Ogi meno, sporto, kulinarijos, bendravimo, šokių fiesta, užtrukdavusi iki vėlumos, begalės koncertų, kuriuose didžiojoje festivalio scenoje kiekviena iš keturiolikos dalyvavusių šalių rodė savo parengtas programas, o po to koncertavo vietos ir kviestiniai Lenkijos atlikėjai. Buvo dar viena scena, mažesnė, pastatyta tiesiog centrinėje miesto pėsčiųjų gatvėje, kurioje dalyviai rodydavo savo teatrines programas.

Vyko sporto žaidynės: nuo mums dar neįprastos „petankės“ iki krepšinio… Buvo specialiai suręstas Eurokaimelis, kurio nedideliuose mediniuose paviljonuose kiekviena šalis pristatė ne tik juvelyrinius dirbinius, suvenyrus, informacinę medžiagą apie savo šalį ir miestą, iš kurio atvyko, bet vaišino ir savo kulinariniais gaminiais bei kitomis maisto gėrybėmis. Prie jų dar vykdavo į oficialią programą neįtraukti koncertai, žaidimai, atrakcijos…

O ką jau kalbėti apie pokalbius, neformalų bendravimą prie kavos, arbatos ar alaus bokalo! Tad gyvybės šurmulio tikrai netrūko! Kas norėjo, galėjo dalyvauti ir kiekvienos šalies maisto degustacijoje, kurioje pagrindinėje gatvėje įrengtoje palapinėje kelias valandas kulinarai stengėsi atskleisti savo šalies maisto tradicijas.

Paskutinę festivalio dieną buvo surengtos dalyvių fotografijos ir dailės parodos, kuriose fotografai užfiksavo festivalio akimirkas, o dailininkai drobėse įamžino įvairias miesto vietas. Kiekvieną dieną prie pusryčių dalyvius pasitikdavo šviežias festivalio dienraščio „EPF News“ (European people‘s festival news) anglų kalba, o kas norėjo, dar galėjo lankyti ir teatrines dirbtuves, kurias vedė vietos kultūros centro teatro režisieriai, o praktikavosi atstovai iš įvairių šalių, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, ir ta grupė festivalio uždarymo dieną parodė žiūrovams abstraktaus judesio spektakliuką.

O kokios buvo pačios įspūdingiausios festivalio akimirkos? Pirmiausia – tai atidarymo ceremonijos dalis, šventos Mišios vietos bažnyčioje, kurias aukojo vyskupas Wieslawas Spiewakas ir kuriose kiekvienos šalies kalba buvo skaitomos Švento Rašto ištraukos, o mūsų meras laikė Lietuvos vėliavą skambant tekstui lietuvių kalba.

Uždarymo paradas, kuris nusitęsė per visas miesto gatves ir kuriame tūkstančiai vietos žmonių stebėjo, sveikino, dėkojo festivalio dalyviams. Arba kad ir mūsų „Šelmių“ pasirodymo momentas, kai Edmundo Verpetinsko įvestas šaunus momentas – dviejų vėliavų pasikeitimas (Lietuvos ir Radviliškio) priešais didžiąją sceną pauzėse tarp šokių – sulaukė net savotiškų kitų šalių pamėgdžiojimų. Šiaip mūsiškis kolektyvas pasirodė kaip solidus, brandus, disciplinuotas meninis kolektyvas, nes ir jų teatrinė akcija bei didžioji programa sulaukė gerų įvairių šalių žiūrovų bei festivalio spaudos vertinimų.

Nors po festivalio grupė grįžo pavargusi (gyvenama buvo labai spartietiškai – mokyklų klasėse, o ir festivalio programa neleido nors trumpam atsipūsti), bet patenkinta, ypatingai tuo, kad 2018 metais visi keliai ves į Radviliškį, į „Europos žmonių festivalį“!“ – kelionės prisiminimais dalijosi Radviliškio miesto kultūros centro atstovai.