NULL

Paminėtas sidabrinis išsiskyrimo jubiliejus

Pakinta veidas,

Keliaujant metams,

Ryškėja žaizdos,

Nutolsta datos…

Bet kartais lieka

Širdies kampely,

Ko laikas niekad

Išraut negali…

Rugsėjo 8-ąją prie buvusio geležinkeliečių lopšelio-darželio rinkosi moterys. Buvusios bendradarbės, kolegės. Išsiskyrusios 1993 metų liepą, jos šiemet susirinko paminėti sidabrinę išsiskyrimo sukaktį.

Nors negausus būrys, tačiau susirinko tos, kurios norėjo nenutraukti bendravimo ryšių, kurios norėjo prisiminti buvusius bendro darbo metus, buvusias jaunystės dienas.

Nusifotografavusios prie buvusios darbovietės, jos bendravimą pratęsė kavinėje, kurioje buvo pasveikintos ir šių metų jubiliatės: buvusi metodininkė Birutė Urbelienė, buvusios auklėtojos: Genutė Vaičekauskienė, Vanda Liutinskienė, Vida Mauragienė. Išėjusios Anapilin pagerbtos Tylos minute.

Dalijosi prisiminimais

Visą popietę plaukte plaukė prisiminimai apie auklėtus vaikus, darbo sunkumus, kolektyvo santykius. Prisiminti per 25-erius metus išgyventi asmeniniai džiaugsmai ir netektys. Pasidžiaugta užaugintais vaikais, augančiais anūkais ir proanūkiais.

Greitai prabėgo tos keturios susitikimo valandos. Lėtai skirstėsi, vis dar būreliuose kalbėjosi, keitėsi telefonų numeriais, džiaugėsi susitikimu. Tikimės, kad neužilgo vėl susitiksime.

„Naktis vėl keičia dieną, o metai skubina metus… Gyvenimo knyga plonėja šitaip sparčiai… – taip prieš metus pradėjau vieną savo eilėraščių. Metai… Tikrai jie ne tik bėga, bet ir lekia, skrieja… Netruko prabėgti 25-eri metai, kai palikome Radviliškio geležinkeliečių lopšelį-darželį Nr. 45…“, – kalbėjo lyriškai nusiteikusi Elena Eidukienė.

Džiaugiasi, kad darželio pastatas nevirto vaiduokliu

Visos moterys džiaugėsi, kad praturtėjo geromis emocijomis ir dėkojo organizatorėms: Vidai Mauragienei, Elytei Hofmanienei, Genutei Vaičekauskienei ir visą popietę mamos bendradarbes globojusiai Skaidrai Hofmanaitei–Dišlei. Pastaroji sako, kad kitaip pasielgti nė negalėjo: „Žaviuosi šių moterų entuziazmu ir noru bendrauti. Tai mano buvusios auklytės, šeimininkutės ir seselės. Smagu buvo apkabinti mano taip vadinamą „močiutę“ Genutę, jei ji dirbdavo naktimis (anuomet daželyje veikė kelios naktinės grupės), atsisakydavau eiti namo, likdavau nakvoti darželyje. Nors nuo darželio išleistuvių prabėgo 34-eri metai, jų veidai man visiškai nepasikeitę – žavios ir gražios kaip ir anuomet!“.

Tuo tarpu Elytė Hofmanienė džiaugėsi tuo, kad darželio pastatas nevirto belangiu vaiduokliu ir šiuo metu ten įsikūręs Švietimo ir sporto paslaugų centras labai gražiai tvarko aplinką.

Vida Mauragienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE