Neužmirštamos akimirkos iš beinoraviškių kelionės po Zanavykų kraštą

Liepos 23 dieną Beinoravos bendruomenė keliavo po Zanavykų kraštą. Kelionės iniciatorė ir organizatorė – Beinoravos seniūnaitė Rūta Jelinskienė, jau kelintus metus iš eilės kviečianti beinoraviškius aplankyti nuostabiausių šalies kampelių. Jau aplankyti Biržų, Zarasų kraštai, keliauta Panemune, aplankyti pasakiško grožio Rundalės rūmai Latvijoje. Šiais metais buvo pasirinktas dar vienas įspūdingo grožio šalies kampelis – Zanavykų kraštas.

Ankstų liepos šeštadienio rytą autobusas su 42-iem ekskursijos dalyviais išvyko iš Beinoravos Suvalkijos link. Pasiekus kelionės tikslą – Šakių rajono apylinkes, pirmiausia apsilankyta vieno Suvalkijos ūkininko aliejaus spaudykloje. Čia beinoraviškiai ne tik stebėjo, kaip mechaniniu būdu spaudžiamas sėmenų aliejus, išsaugant visas gamtos dovanotas pirmaprades medžiagas, bet ir jo paragavo.

Antrasis aplankytas objektas buvo Zyplių dvaras, kurio teritorijoje įsikūręs Zanavykų krašto muziejus. Ekskursijos dalyviai apsilankė ir dvaro arklidėse įrengtoje Zyplių dvaro meno galerijoje, pasigėrėjo joje eksponuojamais meno dirbiniais: paveikslais, rankdarbiais, medžio, akmens skulptūromis, keramikos ir stiklo dirbiniais… Lukšių miestelyje įsikūrusioje kavinėje beinoraviškiai ragavo labai gardaus kugelio, tarkuotų bulvių plokštainio, kepto krosnyje pagal seną šio krašto kepimo receptą.

Įdienojus keliautojai atvyko į Plokščius. Vietovę, susijusią su Vincu Kudirka, kurioje jis lankydavosi pas teisėją, kultūros veikėją Petrą Kriaučiūną. Plokščiuose ekskursijos dalyviai aplankė Šventaduobę, kurios link veda tautodailininko Zigmo Sederevičiaus įspūdingomis medžio skulptūromis puoštas takas.

Akmeniniais laiptais nusileidę prie Didžiupo upelio slėnyje įrengtos koplytėlės beinoraviškiai klausėsi ekskursijos vadovės Gražinos pasakojamos legendomis apipintos istorijos apie šio unikalaus istorinio–archeologinio paminklo atsiradimą, ragavo čia pat trykštančio šaltinio vandens. Sakoma, kad šio šaltinio vanduo turi ypatingų galių.

Vėliau keliautojai pasivaikščiojo gatve, kuria alma Vaiguvos upelis. Šis upelis, tekantis šalia Plokščių (Vaiguviškių) piliakalnio, miestelyje pereina į natūralią upę – gatvę. Buvo labai gera pavargusiomis kojomis pajusti upelio vandens vėsą.

Paskutinis šios kelionės metu aplankytas objektas – Gelgaudiškio dvaras. Tai didingas XIX a. architektūros statinys, savo grožiu ir modernumu nenusileidęs didiesiems dvarams Europoje. Apie 1842–1846 m. Prūsijos baronas Gustavas Henrikas Koidelis ant aukšto Nemuno slėnio šlaito pastatė mūrinius vienaaukščius dvaro rūmus. Dvaras buvo žymus tuo, kad turėjo savo vandentiekį ir kanalizaciją.

Atvykusius į Gelgaudiškių dvarą, jo prieigose beinoraviškius pasitiko elegantiška dvaro ponia, kuri ir vedė ekskursiją po rūmus, pasakojo dvaro istoriją, supažindino su unikalia rūmų puošyba (secesija), su XIX–XX a. pradžios gyvenimo būdu dvare.

Linksmiausia ekskursijos dalis laukė dvaro šokių salėje, kurioje svečius pasitiko kita gražiai apsitaisiusi dvaro ponia ir pakvietė pasimokyti nuotaikingų dvaro šokių, buvo vedama šokių pamoka.

Grįžtant namo ekskursijos dalyvių veiduose nebuvo matyti jokio nuovargio, visi buvo žvalūs, pilni įspūdžių ir gerų emocijų. Dar autobusui nepasiekus Radviliškio rajono vietovių buvo kalbama, į kurį dar neaplankytą šalies kampelį Beinoravos bendruomenė vyks kitais metais.

Beinoravos bibliotekos vyr. bibliotekininkė Rima Lukoševičiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE