Neužmirštama patirtis jaunųjų miško bičiulių stovykloje
Pašušvio pagrindinės mokyklos moksleiviai dalyvavo jaunųjų miško bičiulių stovykloje „Mūsų žalioji vasara“.
Septynias dienas trukusi kelionė, kuri pakeitė ne tik mano, bet ir daugumos žmonių gyvenimą. Tai buvo savaitė, kainavusi daug emocijų: juoko, ašarų, nuosmukių ir pakilimų. Viskas prasidėjo nuo ilgos kelionės iki Karklės, bet jau atvykusi supratau, kad nuobodu tikrai nebus.
Su visomis kuprinėmis ir lagaminais pradėjome krikštijimo procesą. Ėjome smėliu, sutikome vadovus. Vienas iš jų sėdėjo medyje ir kiekvienas priėjęs gaudavo šmaikščią pravardę (manoji – Miškinis stulpas). Smagiausia dalis sekė vėliau. Ėjome prie jūros. Su drabužiais bėgome į bangas, kurios buvo šiltos ir lyg laukė, kada mes atvyksime. Štai ir viskas! Esame pilnaverčiai „Mūsų žalioji vasara“ stovyklos dalyviai!
Po maudynių teko kibti į darbus, nes laukė atsakingas vakaras. Ilgai kūrėme vėliavas, prisistatymus, šūkius, kurie, tikėjomės, kuo geriau pristatytų mūsų komandą bei kiekvieną atskirą narį. Smagu, kad viskas pasisekė ir būriai susidraugavo. Kitą dieną turėjome dar linksmesnį vakarą – talentų pasirodymus. Niekados netikėjau, kad žmonės, kurie atrodo ramūs ir kuklūs, turi tokius nuostabius sugebėjimus! Deklamavimas, šokiai, dainos ir nuostabi nuotaika paliko tik gerus prisiminimus. Trečią vakarą ėjome į pilną nuotykių, baimės ir galiausiai džiaugsmo naktinį žygį. Viso žygio metu turėjome rasti pavogtą vėliavą. Pirmoji užduotis sunki nebuvo – turėjome pereiti labirintą susikibę rankomis, bet netardami nė žodžio.
Po kiekvienos užduoties gaudavome užuominą. Kadangi buvome kūrybingas būrys, antroji užduotis irgi nepasirodė baisi. Turėjome sukurti eilėraštį su duotais žodžiais ir jį pasakyti kartu. Sunkiausios užduotys buvo: pripilti butelį jūros vandens, nenaudojant jokių priemonių, išskyrus savo kūną. Girdėjau, kitų būriai vandenį nešiojo burna, o mes nebuvome tiek išradingi ir nešiojome delnuose. Sunkumų sukėlė užduotis, kai reikėjo atkasti savo vėliavą, nes nežinojome, kurioje tiksliai vietoje ji yra, bet mes tai sugebėjome!
Ketvirtą dieną vykome į Žemaitijos regioninį parką. Ekskursijoje pamatėme parodą apie mišką ir jo gyventojus. Platelių ežeras kaip visada atrodė pritrenkiančiai. Kiekvieną kartą ten nuvykus noriu padėkoti žmonėms, kurie taip rūpinasi šiuo grožiu.
Penktoji diena buvo itin sunki, nes pradėjau suvokti, kad jau laikas namo, viskas baigsis, bet draugai ir vadovai neleido liūdėti. Turėjome protų mūšį, kuriame buvo įvairių klausimų ir užduočių. Teko atnešti tam tikro medžio lapą, atspėti gyvūną ir, žinoma, atsakyti į atvirus klausimus. Pirmą vietą iškovojo net trys komandos, kas yra labai gražu ir malonu.
Rungėmės ir sporte. Šeštą dieną vyko tinklinio ir virvės traukimo varžybos. Ypač dramatiška kova vyko tinklinio varžybose dėl trečiosios vietos, žinoma, laimėjo stipriausi. Virvės traukimo rungtis praėjo labai greitai, todėl neteko jaudintis dėl nugalėtojų. Vakare vyko rungčių nugalėtojų apdovanojimai, būrių atsisveikinimo pasirodymai ir aukcionas. Pasirodymuose buvo daug juoko, nors ir visi liūdėjo, kad jau laikas skirtis… Aukcione teko „išsipirkti“ savo daiktus. Reikėjo parodyti publikai kažką įdomaus ir neįprasto. Vieni šoko, kiti dainavo, treti – darė masažą.
Kiekvienos dienos pabaigoje vyko aptarimas: kas patiko, ko trūko, kaip sekėsi ir kaip jauteisi. Šeštą dieną buvo ypatingai sunku kalbėti, nes atrodė, kad į savo būrį žiūri paskutinį kartą, nors tai net nėra tiesa! Visą savaitę klausėmės įdomių ir pamokančių paskaitų, bet labiausiai norėčiau išskirti žurnalisto Deniso Nikitenkos paskaitą „Žalieji viešieji ryšiai“, kurioje lektorius kalbėjo apie gamtos straipsnių rašymą, kokią naudą tai suteikia ir kaip svarbu nenuleisti rankų, jeigu nesiseka.
Paskutinioji diena buvo karūnuota išsiskyrimo ašaromis. Padarėme nuotraukas, parašėme vienas kitam linkėjimus, apsikabinome ir galų gale pasakėme skaudų „Iki kito karto“. Norėčiau pasakyti didelį „ačiū“ visiems stovyklos „Mūsų žalioji vasara“ vadovams ir stovyklautojams už šypsenas, supratimą, palaikymą ir nuostabią nuotaiką, ačiū Aplinkos ministerijai už galimybę dalyvauti nemokamai, Radviliškio urėdijai. „Susitiksime kitais metais“, – tariame Radviliškio rajono Pašušvio pagrindinės mokyklos moksleiviai.
Gabrielė Dočkutė, Radviliškio raj. Pašušvio pagrindinė mokykla