NULL

Neįgalieji iš „gulagų“ grįžta į visuomenę

Jonas MARCINKUS

Dar nuo sovietmečio laikų į neįgalų asmenį buvo žiūrima tarsi į antrarūšį, todėl tokiems žmonėms atokiau nuo didesnių miestų buvo statomi savotiški gulagai, kuriuose masiškai buvo apgyvendinami neįgalieji. Tokiuose pensionuose ar globos namuose neįgalieji gyvena tarsi kalėjime: atskirti nuo bendruomenės, neturėdami nei privatumo, nei įdomios veiklos. Tačiau ši situacija jau keičiasi į gera – globos įstaigos jau ruošiasi uždarymui, o neįgalieji po truputį grįžta į visuomenę.

Visoje šalyje prasidėjusi institucinės globos pertvarka palies ir Radviliškio rajoną – Šeduvoje ketinama steigti grupinio gyvenimo namus, o visuomenininkai Radviliškio mieste planuoja teikti apsaugoto būsto paslaugas neįgaliesiems. Ir tai tik gera pradžia.

Neįgalieji – tokie pat žmonės

Daugelis gyventojų nieko nėra girdėję apie grupinio gyvenimo namus, todėl šalyje būta atvejų, kai žmonės, prisiklausę įvairių gandų, ima priešintis išgirdę apie planus jų kaimynystėje įkurdinti tokius namus.

Institucinės globos pertvarkos procesų ekspertė Marijona Janavičienė sako, kad gyventojams nieko nereikia bijoti, o tuose rajonuose, kuriuose grupinio gyvenimo namai jau veikia, kaimynai įsitikino, kad neįgalieji – tokie pat žmonės: draugiški, malonūs, visada pasiruošę padėti, o grupinio gyvenimo namai niekuo nesiskiria nuo išpuoselėtų kaimyninių namų: aplinka sutvarkyta, žolė nupjauta, žydi gėlės, šiltnamyje auga daržovės…

„Grupinio gyvenimo namai – tai pagalba neįgaliesiems padėti integruotis į bendruomenę, ugdyti socialinius įgūdžius ir gyventi visavertį gyvenimą. Tokio tipo namuose žmogui užtikrinama savarankiškumo, saviraiškos, tobulėjimo laisvė, sudaromos sąlygos dienos užimtumui ar darbinei veiklai“, – pasakoja ekspertė M. Janavičienė.

Taps bendruomenės dalimi

Anot jos, grupinio gyvenimo namuose galės gyventi ne daugiau kaip 10 psichikos ar proto negalią turinčių asmenų. Tokie namai negali būti steigiami tame pačiame pastate ar sklype, kuriame jau yra įsikūrę globos namai ar kiti grupinio gyvenimo namai, nes siekiama, kad gyventojai turėtų kuo geresnes sąlygas integruotis į visuomenę, būti bendruomenės dalimi.

Grupinio gyvenimo namų darbuotojai privalės atsižvelgti į kiekvieno konkretaus žmogaus negalios lygį ir padėti ne daugiau negu jam pačiam to reikia, skatindami siekti savarankiškumo, padėdami jam užmegzti socialinius ryšius, įgyti pasitikėjimo savimi. Pagalba bus teikiama tik tokiose srityse, kuriose neįgaliam asmeniui jos tikrai reikia, pavyzdžiui, tvarkantis finansus, asmens higienos klausimais, vartojant medikamentus, įgyjant savitvarkos įgūdžių ir pan.

„Vienas iš svarbiausių grupinio gyvenimo namų požymių yra tas, jog šie namai privalo sudaryti neįgaliesiems galimybes naudotis bendruomenėje esančių įstaigų, tokių kaip dienos, bendruomenės, dienos socialinės globos, psichikos, kultūros centrai ir panašiai, teikiamomis paslaugomis. Užimtumo veiklos turėtų būti organizuojamos pagal kiekvieno neįgaliojo poreikius ar pomėgius“, – aiškina pertvarkos procesų ekspertė.

Anot pašnekovės, savarankiškesniems asmenims turės būti teikiamos savarankiškų gyvenimo namų ar apsaugoto būsto paslaugos.

Globos namai užvers duris

Šiuo metu Radviliškio rajone nėra valstybinių globos namų, kuriuose būtų apgyvendinti asmenys su proto ar psichikos negalia, todėl mūsų rajono gyventojai įkurdinami kituose šalies rajonuose, kuriuose tokios globos įstaigos veikia.

Tačiau jau nuo 2024 metų sausio 1 dienos nauji darbingo amžiaus neįgalieji, turintys protinių ar psichikos sutrikimų, nebebus priimami į pertvarkytus globos namus, kuriuose dar veiks nepertvarkyti padaliniai, skirti senyvo amžiaus žmonėms. O nuo 2030 metų darbingo amžiaus neįgalieji apskritai nebegalės būti apgyvendinami jokiose valstybinėse socialinės globos įstaigose. Anot pertvarkos procesų ekspertės M. Janavičienės, iki to laiko Radviliškio rajonas turi būti pasiruošęs ne tik tinkamai pasirūpinti naujais neįgaliaisiais, bet ir tais rajono gyventojais, kurie kažkada buvo išvežti į kituose šalies miestuose veikiančius globos namus.

Į Radviliškį sugrįš ne visi

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai pavaduojanti skyriaus vedėją, Rasa Miškinienė informavo, kad visoje šalyje šiuo metu veikia 38 stacionarios globos įstaigos, kuriose gyvena 47 suaugę neįgalūs asmenys iš Radviliškio rajono.

Ekspertė M. Janavičienė sako, kad tai jokiu būdu nereiškia, jog būtent tiek negalią turinčių žmonių ir sugrįš į Radviliškio rajoną. Pasak jos, yra parengta asmens poreikių vertinimo metodika, pagal kurią, atlikus asmens poreikių vertinimą, bus nustatoma, kurią su apgyvendinimu susijusią paslaugą skirti asmeniui.

„Iki apgyvendinant asmenį bendruomenėje yra atliekamas asmenų pagalbos, sveikatos ir saugumo, savipriežiūros gyvenamoje aplinkoje, socialinių ryšių bei kitų poreikių vertinimas. Suprantama, turi būti paisoma ir asmens norų – ar jis sutinka gyventi būtent ten, kur jam siūloma“, – aiškina ekspertė.

Lavins darbinius įgūdžius

R. Miškinienė sako, kad šiuo metu yra rengiamas regioninis paslaugų ir infrastruktūros plėtros investicinis planas, kuriuo bus siekiama išplėtoti bendruomeninių paslaugų teikimui reikalingą infrastruktūrą. Pasak jos, Radviliškio rajono savivaldybėje numatoma statyti ir įrengti vienus grupinio gyvenimo namus bei įkurti dienos užimtumo ir socialinių dirbtuvių infrastruktūrą. Visas šis projektas turėtų būti finansuojamas iš Europos socialinės plėtros fondo lėšų.

Socialinėse dirbtuvėse neįgalieji, turintys proto ar psichikos negalią, padedami specialistų mokysis lavinti savo darbinius įgūdžius, atlikdami realias darbo užduotis, todėl padidės jų galimybės įsidarbinti.

Kokios socialinės dirbtuvės bus įkurtos Radviliškio rajone, dar nėra galutinai nuspręsta, tačiau šios pertvarkos kelyje toliausiai pažengęs Tauragės rajonas planuoja pirkti žoliapjovę ar sniego kasimo įrenginį ir teikti tokias paslaugas aplinkiniams gyventojams ar įstaigoms. Kituose rajonuose turima minčių statyti šiltnamius ir juose auginti daržoves, jas džiovinti ir parduoti.

Pertvarkos procesų ekspertės M. Janavičienės žodžiais, tokiose socialinėse dirbtuvėse galės dirbti ne tik grupinių gyvenimo namų gyventojai, bet ir kiti bendruomenės nariai, turintys proto ar psichikos negalią.

Džiaugiasi prasidėjusia pertvarka

Nesnaudžia ir visuomenininkai, kurie taip pat siekia pagerinti gyvenimo sąlygas neįgaliesiems. Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Radviliškio viltis“ rajono neįgaliesiems ketina teikti apsaugoto būsto paslaugą.

Dienos paslaugas proto ar psichikos negalią turintiems rajono gyventojams teikiančios bendrijos „Radviliškio viltis“ vadovė Danutė Janušauskienė sako, kad iš projekto lėšų Radviliškio rajone būtų išnuomoti du butai, nuperkamas visas gyvenimui reikalingas inventorius, o tuose butuose apgyvendinta po keletą atrinktų suaugusių asmenų, gebančių gyventi savarankiškai. „Tokiems gyventojams specialistai teiktų tik minimalią pagalbą. Pavyzdžiui, primintų, kokius darbus reikia padaryti, bet ne padarytų tuos darbus už juos“, – aiškina D. Janušauskienė.

Pašnekovė neslepia, kad labai laukia tos dienos, kai Radviliškio rajone duris atvers grupinio gyvenimo namai, nes tėvai su saule negyvena, o jiems mirus neįgalūs vaikai nebebus išvežami į didelius pensionus. „Tai labai sveikintinas dalykas. Gerai, kad sulaukėme tų laikų, kai prasideda pertvarka“, – džiaugiasi bendrijos „Radviliškio viltis“ vadovė.

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE