Šiuo metu fermoje

Muses šluoja kibirais

Aušra LAURINKIENĖ

Praėjusį penktadienį į Šeduvos seniūniją sugužėję Pavartyčių kaimo gyventojai atėjo pareikšti savo nuomonę, kad nebenori kęsti smarvės, kuri sklinda iš švelniakailių žvėrelių fermos, ir žvėrelių augintojus paragino pirmiausia susitvarkyti stūkstančias mėšlo krūvas ir tik tuomet svajoti apie plėtrą.

Fermos savininkų pasamdyti konsultantai iš Vilniaus gyventojus įtikinėjo, neva išplėtus fermas ir įrengus mėšlidę bei srutų rezervuarą nemalonaus kvapo gyventojai nebejaus. Tai esą įrodo jų atlikto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos išvados.

Vargina musių debesys

Su nepakeliama smarve kovoti ir muses kibirais šluoti pavargę Radviliškio rajono Pavartyčių kaimo gyventojai pašiurpo išgirdę naujieną, kad minėtas problemas, jų manymu, sukelianti švelniakailių žvėrelių ferma įsigeidė plėstis.

„Nebegalima taip gyventi. Dabar orai vėsta, musių mažiau, bet vasaros metu neįmanoma, patikėkit. Turime tiek nedaug vasaros mėnesių, visi norime džiaugtis gražiomis dienomis, bet negalime, nes turime sėdėti užsidarę namuose. Išėjus į kiemą pasitinka musių klanai ir neapsakoma smarvė… O apie lauko kepsnius ar šašlykų kepimą tegalime tik pasvajoti jau antrus metus, nes neatsiginame nuo muselių… Išpurškę kiemą nuo vabzdžių, nespėjame šluoti, tiesiog kaip kilimas juodas… Šiose nuotraukose neatsiskleidžia vaizdas, kas realiai yra“, – sako į susitikimą laikmeną su fotografijomis atsinešusi ir jas fermos atstovams pristačiusi Pavartyčių kaimo gyventoja Agnė Butvilienė.

Tokie vaizdai vietiniams – jau įprasti. Gyventojų manymu, visa tai – netinkamai besitvarkančios kailinių žvėrelių auginimo fermos „Fur Farm LT“ kaltė. Minėta olandų valdoma įmonė, nepaisydama nuolatinių skundų, planuoja tolimesnę ūkinę veiklą ir rengiasi fermos modernizavimui bei plėtimui.

Seniūnas: „Turi būti atsižvelgta į gyventojų nuomonę“

Šeduvos seniūnas J. Pranys jau ne kartą viešai sakė, kad žmonės nepalankiai atsiliepia apie esamą situaciją ir išgirdę apie žvėrelių augintojų planus plėstis išsigando dar labiau: „Kol fermos vadovai aiškiai neatsakys į gyventojų klausimus, tol prielaidos apie neigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai bus gajos. Iki pat susitikimo buvo neaišku, ar ateityje keisis dabartinė situacija dėl aštrių kvapų kaimo teritorijoje, tad surengto susitikimo pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, kas bus modernizuojama, daroma dėl kvapų prevencijos, taršos ir kitų dalykų. Juk žmonėms tai labai aktualu, todėl į jų išsakytą nuomonę turi būti atsižvelgta“.

Didžiausia problema – netvarkomo mėšlo krūvos

Smarve kvėpuoti ir su musėmis kovoti nebenorintys gyventojai gausiai susirinko į Šeduvos seniūnijoje vykusį poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymą. Gyventojai išgirdę, kad vertinimo ataskaitoje padaryta išvada, jog fermų plėtra ir modernizavimas neturės reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, labai pasipiktino.

Kadangi gyventojai labiausiai skundžiasi nemaloniu kvapu – didžiausia problema, kaip sako Poveikio aplinkai vertinimą ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą atlikusio Aplinkos ir sveikatos konsultacinio biuro projektų vadovė Sandra Kareivienė, yra netvarkomas mėšlas: „Pateiktomis sąlygomis, kas yra planuojama ir numatoma, mūsų sprendimas yra leisti plėtrą ir modernizavimą, tačiau tik tokiomis sąlygomis, kurios yra numatomos. Neatitikus nors vienam kriterijui, ataskaita ir vertinimas neteks prasmės. Kaip matome, didžiausia problema – mėšlas. Tai yra pagrindinis šaltinis. Šiuo metu jis laikomas ne mėšlidėje ar uždengtame pastate, o tiesiog sukrautas į krūvą. Tai, ne paslaptis, yra atviras taršos šaltinis“.

Žadama, kad plečiant ir modernizuojant fermas bus įrengta mėšlidė ir 1700 kubinių metrų srutų rezervuaras, o tada ir smarvės nebeliksią.

Statomos mėšlidės neparodė

Tiesa, „Fur Farm LT“ filialo Pavartyčiuose vadovas Josifas Heideris apie sukrautas mėšlo krūvas nedaugdžodžiauja. Paklaustas, kodėl nuo švelniakailių žvėrelių fermos sklindanti smarvė neretai pasiekia net Šeduvą, tikslaus atsakymo neranda. „Ne, aš negaliu pasakyti, kodėl taip yra. Mūsų ferma neskleidžia stipraus kvapo visus metus. Kartais, kai yra žemas oro slėgis, jis būna kiek stipresnis“, – išsisukinėjo fermos vadovas.

Gyventojai nelabai tiki verslininkų pažadais, kad jie pastatys mėšlidę ir srutų rezervuarą, nes panašiais pažadais yra maitinami jau seniai. Pavartyčių bendruomenės pirmininkė Irena Gvazdauskienė, norėjusi statybas išvysti savo akimis, tikslo nepasiekė: „Jau dvejus metus intensyvus kvapas užgniaužia visą žmonių buitį. Neįmanoma nei lango atsidaryti, nei į kiemą išeiti vasarą. Ši smarvė mus kankina jau ilgą laiką. Praėjusiais metais, rugsėjo 17 dieną, buvome pasikvietę šios fermos atstovus ir norėjome išsiaiškinti, kokia to pagrindinė priežastis. Tuomet buvo paaiškinta, kad žvėrelių yra daug ir ketinama statyti mėšlides, prašė palaukti. Reagavome tolerantiškai, tačiau dabar jau peržengtos visos ribos. Kai dabar apsilankiau fermoje ir paprašiau parodyti vykstančias statybas, man, nesuprantančiai anglų kalbos, buvo aišku, kad tai neįvyks – administracijos atstovai, tarpusavyje pakalbėję užsienio kalba, tiesiog nukreipė kalbą kitur ir tuo viskas baigėsi…“

Padalijo kaimą į dvi dalis

Susitikimo metu nebuvo galima nepastebėti, kad Šeduvos seniūnijos konferencijų salėje susitiko dvi priešiškai nusiteikusios stovyklos – nuo smarvės kenčiantys gyventojai ir fermoje dirbantys jų kaimynai.

Tai pripažįsta ir Pavartyčių bendruomenės pirmininkė, kurios teigimu, ši problema padalijo kaimą į dvi dalis: „Jau nuo kovo mėnesio mes laukiame žadėtų mėšlidžių. Šiandien girdime lygiai tą patį – kad jos bus. Mes, kenčiantys gyventojai, netylime, nes nedirbame toje fermoje. Tačiau čia gyvena ir fermos darbuotojai, kurie bijo pratarti žodį ir netekti darbo. Žinoma, džiaugiamės, kad yra sukurtos darbo vietos, keliamas ekonominis lygis, tačiau ši situacija yra išties nemaloni. Kaimynai čia, salėje, pykstasi dėl to, kas akivaizdu…“

Žvėrelių augintojai privalo imtis kvapų prevencijos

Apie tai, kad palaiko gyventojų reikalavimus, jau seniau viešai yra pasakęs ir rajono meras Antanas Čepononis. Meras sako, kad savivaldybės ir jo, kaip rajono vadovo, pozicija šiuo klausimu aiški – žvėrelių augintojai privalo imtis kvapų prevencijos. O patys gyventojai tikina rankų nenuleisiantys. Jau ilgiau nei metus žadėtų mėšlidžių laukiantys vietiniai sako, kad kol nebus ištesėti pažadai ir panaikinta smarvė, apie jokią fermos plėtrą negali būti nė kalbos.

Šiuo metu fermoje, kurioje dirba 127 darbuotojai, auginami 46 tūkstančiai audinių patelių. Plečiant ūkinę veiklą planuojama padidinti laikomų gyvūnų skaičių. Patelių čia būtų iki 56 tūkstančių, o patinėlių – iki 8 500. Praplėtus fermas su jaunikliais auginamų žvėrelių skaičius išaugtų net iki 180 tūkstančių.

Gyventojams pristatytą poveikio aplinkai vertinimą dabar pagal kompetenciją vertins ir savo išvadas pateiks Radviliškio rajono savivaldybės administracija, Šiaulių visuomenės sveikatos centras bei Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, o galutinį sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje priims aplinkos apsaugos agentūra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE