SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Senojoje Šeduvos vaistinėje – fotografijos ir istorijos įdomybės

  • Senojoje Šeduvos vaistinėje – fotografijos ir istorijos įdomybės

    Senojoje Šeduvos vaistinėje – fotografijos ir istorijos įdomybės

  • Lankytojai sužinojo fotografijos istoriją, išgirdo apie vaizdą sukuriančios šviesos paslaptis, apžiūrėjo senuosius fotoaparatus, įsiamžino senovinėje fotoateljė Sigito Mikučio nuotr.

  • Iki lapkričio 13 dienos Šeduvos kraštotyros skyriuje galima apžiūrėti parodą „Šeduvos miestas ir miestiečiai“. Augustės Labenskytės nuotr.

  • Lauros Prascevičiūtės nuotr.

  • Lauros Prascevičiūtės nuotr.

  • Lauros Prascevičiūtės nuotr.

  • Lauros Prascevičiūtės nuotr.

Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas dr. Jonas Drungilas skaitė paskaitą „Šeduvos magdeburginio miesto istorijos bruožai (XVII a. vid.– XIX a. pr.)“. Augustės Labenskytės nuotr.

Vadinamojoje senojoje Šeduvos vaistinėje, kurioje įsikūręs Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Šeduvos kraštotyros skyrius, praėjusį savaitgalį vyko du įdomūs renginiai: senosios fotografijos edukacija ir istorijos paskaita.

Penktadienio vakarą pastate įsikūrė Atvirosios fotografijos dirbtuvės, veikė „Įdomybių kabinetas“.

Lankytojai sužinojo fotografijos istoriją, išgirdo apie vaizdą sukuriančios šviesos paslaptis, apžiūrėjo senuosius fotoaparatus, įsiamžino senovinėje fotoateljė – išvydo, kaip fotopopieriuje išryškėja atvaizdas.

Šeštadienis buvo skirtas istorijai: Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas dr. Jonas Drungilas skaitė paskaitą „Šeduvos magdeburginio miesto istorijos bruožai (XVII a. vid.– XIX a. pr.)“.

Vienas reikšmingiausių Šeduvos gyvavimo etapų prasidėjo 1649 metais, kai Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza vedė Mantujos kunigaikštytę Mariją Liudviką Gonzagą. Vedybų proga valdovas apdovanojo žmoną kraičiu – į jį įėjo ir Šeduvos miestelis su valsčiumi.

1654 metais Jonas Kazimieras suteikė Šeduvai Magdeburgo – savivaldaus miesto – teisę.

Šeduvai buvo suteiktas ir herbas – baltas Mantujos erelis bei prancūziška lelija viduryje.

1672 metais karalius Mykolas Kaributas Višnioveckis praplėtė Šeduvos miesto teises ir leido statyti rotušę. Ar Šeduvoje tuo metu iškilo rotušė, nežinoma.

Paskutinysis Šeduvos valdytojas buvo Teodoras fon Ropas, Šeduvą nupirkęs 1798 metais.

Iki lapkričio 13 dienos Šeduvos kraštotyros skyriuje galima apžiūrėti parodą „Šeduvos miestas ir miestiečiai“, joje pasakojama išskirtinė miesto istorija – nuo XVII a. II pusės iki XX a. II pusės.

Parengta pagal Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio informaciją

DALINTIS NAUJIENA

Kopijuoti nuorodą
Nusiųsti draugui

[UŽDARYTI]