SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Meningokokinė infekcija: staigus pavojus gyvybei

  • Meningokokinė infekcija: staigus pavojus gyvybei

    Meningokokinė infekcija: staigus pavojus gyvybei

Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė liga, kurią sukelia bakterija Neisseria meningitidis. Apie šią ligą plačiai kalbama ir jos bijomasi dėl sunkių jos formų - žaibinio sepsio (kraujo užkrėtimas) ir pūlingo meningito (smegenų dangalų uždegimas), kurios neretai baigiasi mirtimi ar sunkiomis komplikacijomis.

Lietuva yra karštasis meningokoko B sukeltos infekcijos taškas Europoje – rizika susirgti Lietuvoje yra didžiausia. Tad, jei vaikas ar suaugęs žmogus karščiuoja, labai blogai jaučiausi ir nėra jokių kitų simptomų, svarbu nuolat tikrinti, ar neatsirado grėsmingas meningokokinės infekcijos požymis - hemoraginis bėrimas.

Kaip galima užsikrėsti meningokokine infekcija?

Šia infekcija užsikrėsti galima oro lašeliniu būdu per kvėpavimo takus. Užsikrėsti galima tiek nuo sergančiojo, tiek nuo sveiko bakterijų nešiotojo, kuris nejaučia jokių simptomų: jiems kosint ar čiaudint bakterijos patenka į aplinką, jomis gali užsikrėsti aplinkiniai. Po kontakto susergama po 1-10 dienų.

Kas dažniausiai serga meningokoko sukeltomis ligomis?

Dažniausiai šia liga serga vaikai iki 5 metų, kiti, tačiau žymiai mažesni, ligos sergamumo pikai yra tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų, ypač gyvenančių uždaruose kolektyvuose: studentų bendrabučiuose, kareivinėse ir pan., ir vyresnių nei 75 metai senolių. Taip pat ši liga pavojinga žmonėms, sergantiems virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, turintiems nusilpusį imunitetą, nuolat patiriantiems daug streso.

Kada dažniausiai sergama meningokokine infekcija?

Meningokokinė infekcija labiausiai mėgsta rudens-pavasario sezonus. Tai galima paaiškinti tuo, kad šaltuoju metų laiku dažniau praleidžiama uždarose patalpose, kur būna artimesni kontaktai, taip pat šį sezoną mėgsta ir kitos infekcijos, kurios pažeidžia nosies ir burnos gleivines, taip sudarydamos sąlygas lengviau į organizmą patekti meningokokui.

Meningokokinės infekcijos formos

Yra dvi meningokokinės infekcijos formos - lokali ir generalizuota.

Lokali meningokokinė infekcija. Šios infekcijos atveju meningokokas būna nosyje ir ryklėje, tačiau toliau į organizmą neišplinta. Ši forma gali neturėti jokių simptomų, tuomet žmogus savo nosyje ir ryklėje nešiojasi meningokoką, tačiau nejaučia jokio sveikatos pablogėjimo arba serga paprasčiausia sloga, nuo kurios pasveiksta ir dažniausiai net nesužino, kad buvo užsikrėtę meningokokine infekcija. Taigi, pačiam užsikrėtusiajam ši forma didelės žalos nepadaro, tačiau šie žmonės gali užkrėsti aplinkinius, kuriems pažintis su meningokoku gali pasibaigti ne taip gerai.

Generalizuota meningokokinė infekcija. Šios formos atveju meningokokas iš nosiaryklės patekęs į žmogaus organizmą gali sukelti kraujo užkrėtimą arba smegenų dangalų uždegimą.

  • Meningokokemija (meningokokinis sepsis) – tai kraujo užkrėtimas. Ši forma dar skirstoma į tipinę ir į žaibinę. Abiem formoms būdingi tie patys simptomai, tačiau žaibinės formos metu jie progresuoja ypatinga greitai – ligonio būklė blogėja valandų ar net minučių bėgyje.

  • Meningitas – smegenų dangalų uždegimas. Žmogus, užsikrėtęs meningokoku, gali sirgti tik meningitu arba meningitu ir meningokokemija.

Meningokokinės infekcijos simptomai ir požymiai

  • Karščiavimas.

  • Bėrimas.

  • Sujaudinimas, dirglumas.

  • Mieguistumas, apatija.

  • Galvos skausmas.

  • Pykinimas, vėmimas.

  • Sustingę sprando raumenys – sunku galvą prilenkti prie krūtinės.

  • Meninginiai simptomai.

Meningkokinė infekcija vaikui

Pagrindiniai meningokokinės infekcijos požymiai yra karščiavimas, lydimas labai blogos vaiko savijautos.

Meningokokinė infekcija: temperatūra. Meningokokinei infekcijai būdinga labai aukšta temperatūra 39–40 °C ir didesnė. Jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos būna labai šaltos, jos gali pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra, davus reikiamą vaistų nuo temperatūros dozę, krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų ar net greičiau, vėl pakyla ir būna labai aukšta. Pats pagrindinis bruožas yra tas, kad vaikas net nukritus temperatūrai iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, yra vangus, gulinėja, verkšlena ar atvirkščiai yra neįprastai labai sudirgęs, miegodamas dejuoja. Vaiko būklė valandų ar net minučių bėgyje blogėja.

Meningokokinis bėrimas. Pagrindinis kraujo užkrėtimo požymis yra hemoraginis bėrimas, tačiau jis būna tik dviem trečdaliams žmonių, sergančių generalizuota forma. Pirmieji bėrimo elementai paprastai atsiranda ant sėdmenų ir šlaunų, nors jie gali būti ir kitoje kūno vietoje. Nuo kitų bėrimų hemoraginį galima atskirti pagal tai, kad jį paspaudus jis neišnyksta ir būna teigiamas stiklinės mėginys (stiklinės testas): nestipriai paspaudus bėrimą stikline ar kitu stikliniu indu bėrimas neišblykšta ir persišviečia per stiklą.

Meningokokinis meningitas. Jei meningokokas nukeliauja į galvos smegenis ir sukelia jos dangalų uždegimą – meningitą, vaiką šalia karščiavimo, blogos savijautos ir bėrimo (jei meningitas yra kartu su meningokokemija) kamuos stiprūs galvos skausmai, mažesniems vaikams būdingi neramumo priepuoliai. Sutrinka apetitas, vaikas gali visiškai atsisakyti valgyti. Taip pat prasideda vėmimo priepuoliai. Išsivėmus vaiko būklė nepalengvėja, vėmimas kartojasi. Galimi traukulių priepuoliai. Atsiranda kaklo raumenų rigidiškumas (sustingimas) – galvą lenkiant prie krūtinės to nepavyksta padaryti dėl kaklo raumenų sustingimo, bei kiti meninginiai (Kernigo, Brudzinskio) simptomai, kuriuos tikrina gydytojai.

Meningokokinė infekcija suaugusiajam

Visi aukščiau minėti simptomai (karščiavimas bėrimas, sujaudinimas, dirglumas, mieguistumas, apatija, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sustingę sprando raumenys, meninginiai simptomai) būdingi ir suaugusiems asmenims. Suaugę žmonės gali tiksliau apibūdinti savo būklę. Tad prie minėtų simptomų dar dažnai minimi yra tokie simptomai kaip kojų, rankų ar viso kūno raumenų skausmai, „kaulų laužymas“.

Meningokokinės infekcijos pasekmės

Europoje ir Lietuvoje apie 10 proc. susirgusiųjų meningokoko sukeltomis ligomis miršta, apie 20 proc. išgyvenusiųjų patiria sunkias ilgalaikes pasekmes, tokias kaip kurtumą, nervų sistemos ligas, smegenų pažeidimą, galūnių netekimą.

Pirmoji pagalba pastebėjus meningokokinės infekcijos požymius

Įtarus meningokokinę infekciją reikia nedelsti ir kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą. Diagnozė patvirtinama atlikus kraujo, smegenų skysčio (jei yra meningito simptomai) bendruosius ir bakteriologinius tyrimus. Ši liga yra klastinga, nes tipiniai simptomai gali pasireikšti ne iš karto, o gydymo įstaigoje atlikti kraujo tyrimai pirmosiomis valandomis gali nieko nerodyti. Grįžus namo reikia stebėti savo ar vaiko savijautą: ar ji neblogėja, kas valandą apžiūrėti save ar vaiką nuo galvos iki kojų, ar neatsirado tipiškas hemoraginis bėrimas. Blogėjant savijautai, atsiradus bėrimui, reikia nedelsiant vykti į gydymo įstaigą, nesvarbu, ar tai naktis ar savaitgalis, nes kiekviena minutė yra svarbi.

Meningokokinės infekcijos galima išvengti laikantis šių bendrosios higienos principų:

  • Reguliarus patalpų vėdinimas.

  • Reguliarus patalpų valymas drėgnu būdu.

  • Tinkamas rankų plovimas: rankos plaunamos su muilu ne mažiau kaip 30 sekundžių nuplaunant visus plaštakų paviršius ir riešus. Rankos turi būti plaunamos apsilankius viešose vietose (parduotuvėje, gydymo įstaigoje, teatre ir pan.), pasinaudojus tualetu, prieš valgant, grįžus iš lauko ir visada, kada jos yra akivaizdžiai nešvarios.

  • Vengti vietų, kuriose yra sergančių žmonių.

  • Kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę.

  • Užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktą su sveikais asmenimis.

  • Bendras imuniteto stiprinimas.

Asmenims, kurie glaudžiai kontaktavo su sergančiuoju meningokokine infekcija, rekomenduojama antimikrobinė profilaktika, kurią paskiria šeimos gydytojas, ir savo ar savo vaiko sveikatos būklės stebėjimas.

Pati patikimiausia priemonė, siekiant išvengti meningokokinės infekcijos, - tai skiepijimas meningokokinėmis vakcinomis.

www.svarbuszingsnis.lt informacija

DALINTIS NAUJIENA

Kopijuoti nuorodą
Nusiųsti draugui

[UŽDARYTI]