„Keista

Minaičiuose atkurtas istorinis įvykis – Deklaracijos pasirašymas

Aušra LAURINKIENĖ

Lietuvos valstybės istorijai svarbioje Radviliškio rajono Grinkiškio seniūnijos Minaičių kaimo Miknių sodyboje vasario 15-ąją buvo atkurtos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo akimirkos.

„Keista, esu apimtas savigraužos ir priekaišto, kad daug ko nežinojau. Nežinojau apie savo personažą Joną Žemaitį-Vytautą ir kitus vadus, kurie kreipdavosi vienas į kitą labai pagarbiai – „tamsta“, – kelias akimirkas prieš pasirodymą „Radviliškio naujienoms“ prasitarė inscenizacijos režisierius Juozas Žibūda.

Ir vėl aidėjo salvės

Žinoma, kad iš viso per partizaninį karą žuvo daugiau kaip dvidešimt tūkstančių partizanų ir jų rėmėjų. Nepriklausomos Lietuvos, deja, nesulaukė nė vienas partizanas iš tų, kurie Miknių sodyboje pasirašė Deklaraciją.

Tylos minute čia kasmet pagerbiami žuvę: Bronius Liesis-Naktis, Aleksandras Grybinas-Faustas, Juozas Šibaila-Merainis, Petras Bartkus-Žadgaila, Leonardas Grigonis-Užpalis, Vytautas Gužas-Kardas bei suimti ir sušaudyti: Adolfas Ramanauskas-Vanagas bei Jonas Žemaitis-Vytautas, o padėjus gėlių prie atminimo memorialo nuaidi ir trijų šūvių salvės Lietuvos valstybei, Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei bei signatarams.

Šiemet į antraisiais Parlamento rūmais ir antrąja šalies sostine vadinamą rajono kampelį – Minaičių kaimo Miknių-Petrėčių sodybą ir vėl sugužėjo galybė žmonių. Kiekvienas norėjo prisiliesti prie istorijos. Juk būtent čia prieš 68-erius metus, 1949 metų vasario 16-ąją, ypatingai sunkiomis sąlygomis susirinkę partizanų vadai paskelbė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją – dokumentą, tapusį vienu iš ryškiausių Lietuvos laisvės troškimo simbolių, kiekvienas galėjo grįžti laiku atgal ir tapti istorinio įvykio liudininku.

Į bunkerį lįsti nedrįso

Pirmąkart atokioje sodyboje ne tik aidėjo salvės, dainos ar skambėjo svečių kalbos. Šiemet Šiaulių dramos teatro aktoriai drauge su rekonstruktorių klubu „Partizanas“ atkūrė vieną aštuonių signatarų gyvenimo akimirką – Deklaracijos pasirašymą.

„Tai buvo žmonės, kurie turėjo idealus, įsitikinimus ir šis dalykas jiems buvo pats svarbiausias. Mums šiandien sunkoka atrasti prasmę gyvenime, o jiems rūpėjo visai kiti dalykai. Šiandien, atrodo, pagauni save mąstantį, kad lauke šaltoka, lyg ir galėtų greičiau viskas baigtis. Manau, kad daugelis jaunimo šiandien taip mąstė. Na, nebent klystu. Po to sugėdini save: „Juozai, turėk gėdos taip galvoti“, – atviravo režisierius, kuris būtent kreipiniu „tamstos“ pradėjo išskirtinę įvykio rekonstrukciją.

Šiandien pravėręs istorinio atkurto bunkerio duris pasijunti lyg patekęs į praeitį – po grindimis atkurta bunkerio erdvė kupina iš genocido muziejaus atvežtų rūbų, indų, smulkmenų, sukuriančių autentišką dvasią. Pastate apstu ir fotografijų bei sodybos šeimininkų, davusių leidimą kastis bunkerį, nuotraukos ir padėkos ženklai.

Istorinė dvasia neleido J. Žibūdai rengti įvykio inscenizacijos bunkeryje: „Nusprendėme, kad mūsų vaidyba netinkama šiai vietai. Ji – per šventa. Todėl įvykį atkurti nuspręsta lauke, greta bunkerio“.

Pasibaigus oficialiai daliai ir prasidėjo visų labiausiai laukta minėjimo dalis – partizanų vadus įkūniję aktoriai susėdo aplink stalą ir ėmė kalbėtis apie Deklaracijos svarbą, minėti svarbiausius aspektus ir, galų gale, ją pasirašė.

Ši scena itin sujaudino sodybos šeimininkę ir visų įvykių liudininkę Julijoną Mikniūtę-Petrėtienę. Jos teigimu, tik 1995 metais buvo pripažinta, kad čia pasirašyta deklaracija: „Pas mus dokumentai buvo dar neatrasti, tačiau surado kitus dokumentus, kuriuos vadai išsinešė ir paslėpė savo apygardose. Tuomet prie gyvenamojo namo buvo prikalta informacinė lenta, kieme pasodintas ąžuoliukas. Nuo tų metų čia pradėti rengti ir Vasario 16-osios minėjimai. Tačiau toks vaidinimas – pirmąkart. Nuostabus jausmas“.

Jaunimas vis labiau domisi šalies istorija

Kartu su rajono gyventojais, aktyviaisiais šauliais bei smalsiais moksleiviais, atskubėjusiais su žvakėmis ir gėlėmis rankose, renginyje dalyvavo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių reikalų komisijos pirmininkas Juozas Olekas, Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Lietuvos kariuomenės Šiaulių įgulos vadas plk. Marius Matulaitis, 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos signataro duktė – Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė bei Radviliškio rajono valdžios atstovai.

Rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis sako, kad tokia gyva istorijos pamoka kiekvieną skatina pagalvoti ir prisiminti savo šalies istoriją: „Man be galo smagu, kad tą pačią dieną mes surengėme tradicinį „Žynio“ konkursą, į kurį iš visos Lietuvos sugužėjęs jaunimas demonstruoja savo žinias apie valstybę. Gera girdėti, kaip jaunimas kalba apie savo šalį, domisi jos istorija“. Kasmet čia atvykstantis vicemeras Kazimieras Augulis neslepia, kad Minaičiai – išskirtinis rajono kampelis: „Čia visuomet gyva istorijos dvasia. Džiugu, kad šiemet minėjimą kitomis spalvomis nudažė ir aktorių pasirodymas. Juk naujovės visuomet įneša šviežesnį pliūpsnį emocijų“.

O emocijų išties netrūko. Štai Gustė, rankose laikydama žvakutę, šypteli: „Šiemet tikrai viskas kitaip. Nors oficiali dalis ir panaši – kalbos, salvės, tačiau vaidinimas leido pasijusti lyg patekus į kino filmą apie šalies istoriją. Buvo labai įdomu“.

Kartu su visais minėjime dalyvavo ir Lietuvos Laisvės kovotojai – partizanai, kuriems vadovavo Vyčio Kryžiaus kavalierius Vytautas Balsys, o taip pat ir NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių Nyderlandų Karalystės karinių oro pajėgų komponento atstovai ir jų vadas majoras Martin Poodt.

Kaip įprasta, rikiuotėje stovėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai su Lietuvos valstybės ir kariuomenės vėliavomis, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės kariai savanoriai ir Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai ir Lietuvos šauliai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE