Miesto ir rajono gyventojai kviečiami mokytis penkių amatų

Aušra LAURINKIENĖ

Jau tradicija tapęs amatų dirbtuvių projektas „Etnokultūrinis dialogas“ ir vėl netrukus sukvies visus miesto bei rajono gyventojus, norinčius mokytis tradicinių liaudies amatų, puoselėti gimtojo etnografinio krašto papročius.

„Šiais metais dirbtuvėse, kurios gyvuoja nuo 2011 metų, vyks penkių amatų mokymai. Tai – audimas, molio, odos dirbinių gamyba, karpinių menas ir vilnos vėlimas“, – sako Radviliškio kultūros centro direktorių laikinai pavaduojantis Gediminas Kestenis.

Mokys tikri profesionalai

Kaip pasakoja G. Kestenis, mokymus vesiantys specialistai – tikrų tikriausi savo srities profesionalai. Šiemet visus norinčius audimo mokys Aurelija Norvaišienė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkė, tautinio paveldo dirbinių tradicinė amatininkė, senojo mezgimo amato.

Tiems, kurie panorės iš arčiau susipažinti su molio dirbinių gamyba, padės Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė Jadvyga Kurmanskienė, dalyvaujanti rajono, regioninėse tautodailininkų parodose, išbandžiusi save tapyboje, grafikoje, stiklo dekoravime, bet visada ištikima savo sričiai.

Patarimų visiems negailės ir tautodailininkė, Baisogalos gimnazijos technologijų mokytoja metodininkė Angelė Ladukienė. „Ji kuria ne tik iš odos, bet ir kitų natūralių pluoštų, tačiau šiemet mokys, kaip būtent iš odos pagaminti įvairiausius dirbinius“, – pasakoja G. Kestenis.

Jo teigimu, projekte veiklos nestokos ir Regina Martyšienė. „Tai tautodailininkė, dalyvaujanti įvairiose parodose, mokanti pinti, rišti tautines apyrankes, juostas, kurianti paveikslus iš popieriaus. Šiemet ji mokys karpinių meno“.

Ir paskutinė, tačiau ne ką mažiau įdomius mokymus vesianti tautodailininkė, – Bronė Žundienė. Ji susidomėjusiems atskleis vilnos vėlimo paslaptis. Menininkė, kaip sako laikinasis projektą įgyvendinančio Radviliškio kultūros centro vadovas, užsiima įvairiais rankdarbiais: siuvinėja, mezga, pina iš vytelių, gamina papuošalus iš šiaudų, įvairius darbus kuria iš vilnos.

Registracija – iki rugsėjo 9 dienos

Projektą, kaip sako G. Kestenis, iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, šalies Kultūros ministerija bei Radviliškio rajono savivaldybė. Tie, kurie susidomėjo jau rugsėjo 12 dieną prasidėsiančiais ir iki lapkričio 30 dienos truksiančiais mokymais, turėtų suskubti registruotis. „Registracija į mokymus vyks iki rugsėjo 9 dienos“, – sako laikinai Radviliškio kultūros centro direktorių pavaduojantis G. Kestenis.

Nors mokymai dar neprasidėjo, bet oficialus amatų dirbtuvių atidarymas jau įvyko. Jis surengtas kartu su medžio drožėjų ir kalvių plenero „Daugiau nei amatas“ uždarymu rugpjūčio 28 dieną. „Norėjome tuo pačiu surengti dvigubą šventę. Uždarėme plenerą ir atidarėme jau rengiamas dirbtuves, kurios įsikurs Radviliškio miesto laisvalaikio ir pramogų parke“, – „Radviliškio naujienoms“ sako G. Kestenis.

Plenero kūriniai atiteko bendruomenėms

Apie jau uždarytą plenerą prabilta ne veltui – nuo rugpjūčio 28 dienos visų praeivių akis traukė Radviliškio kultūros centro prieigose gulėję įspūdingi plenere „gimę“ dirbiniai. Tai – kalvių Giedriaus Malinausko bei daugkartinio „Aukso vainiko“ Šiaulių regiono kryždirbystės nominanto Stanislovo Špuko darbai, taip pat medžio drožėjų Eugenijaus Arbušausko, Kęstučio Benediko, Edvardo Bielokopitovo ir „Aukso vainiko“ laimėtojo Sauliaus Lampicko kūriniai.

„Stanislovas Špukas kartu su mokiniu Giedriumi Malinausku sukūrė bendrą darbą – nukaldino saulutę Acokavų kaimo akmeniui. Medžio drožėjas Eugenijus Arbušauskas ir kalvis Stanislovas Špukas sukūrė darbą pavadinimu ,,Angelo sparnai, globojantys kultūra ir sportą“. Pastarasis meno kūrinys jau yra padovanotas Kutiškių kaimo bendruomenei.

Alytiškis medžio drožėjas Kęstutis Benedikas kartu su kalviu Giedriumi Malinausku sukūrė kūrinį ,,Šventoji“ ir jį padovanojo Karčemų kaimo bendruomenei.

Edvardo Bielokopitovo sukurtas darbas „Miško angelas“ padovanotas Radviliškio miškų urėdijai, o Sauliaus Lampicko ir Stanislovo Špuko kūrinys „Saugantis atmintį“ buvo padovanotas Acokavų kaimo bendruomenei“, – stoviniuodamas prie kultūros centre dar likusių kelių darbų pasakoja G. Kestenis.

Jo teigimu, drožėjai triūsė septynias dienas, o iškart po atidarymo ceremonijos menininkai važiavo į Kryžių kalną, kuriame vaikščiodami ir stebėdami kitus darbus sėmėsi įkvėpimo savo būsimiems darbams: „Pripažinsiu, jie darbavosi iš peties. Jiems, panašu, netrukdė nei lietus, nei kaitri saulė. Esame labai nustebinti menininkų kruopštumo ir darbo kokybės. Visi darbai – tikri meno kūriniai. Nesunku pasakyti, kad į šiuos darbus įdėta daug prakaito ir apmąstymo. Malonu ir tai, kad medžio drožėjai, kaip patys teigė, gerai praleido laiką, buvo viskuo aprūpinti nuo patalpų darbui ir atsipalaidavimui iki visų reikalingų medžiagų, norint nepriekaištingai atlikti darbus. Tikimės, kad kitais metais šiame plenere apsilankys dar daugiau medžio drožėjų“.

Siekta apsaugoti kryždirbystės objektus

Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių kūrimas, lietuvių liaudies meno šaka. Šiemet sukanka penkiolika metų, kai kryždirbystė įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Kaip rašoma UNESCO komisijos pranešime, formų įvairove pasižymintys lietuviški kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės, jose apgyvendintos šventųjų statulėlės tarsi peržengia mažosios architektūros paminklų statusą, įgydami gyvybės per žmonių tikėjimus, su jais susijusias apeigas bei papročius.

„Šio plenero, vykusio rugpjūčio 22-28 dienomis, tikslas buvo apsaugoti Radviliškio rajone esančius šešis į Lietuvos kultūros paveldo registrą įtrauktus kryždirbystės objektus nuo naikinančių gamtos sąlygų juos perdažant, remontuojant, restauruojant bei kuriant naujus kryždirbystės objektus – koplytstulpius, stogastulpius, kryžius“, – pasakoja G. Kestenis.

Jo teigimu, pleneru saugoma ir puoselėjama Lietuvos istorinė atmintis, didinamas rajono bendruomenių užimtumas, skatinamas kūrybingumas, kultūrinė savišvieta, meninė branda, estetinis suvokimas: „Projektas aktualus puoselėjant kalvystės bei medžio drožybos meną, skatinant vietos bendruomenę domėtis šalies ir krašto istorija bei tautodailės menu, jo atstovais, tautodailininkų pasiekimais, primenantys ir supažindinantys su kryždirbystės tradicijomis ir būtinybe jas išsaugoti.

Seimo nutarimu šie metai paskelbti Vietos bendruomenių metais, todėl kryždirbystės objektai rekonstruojami ir statomi nauji būtent rajone – bendruomenėse. Projektu buvo stengiamasi populiarinti kryždirbystės amatą, išlikusius kryždirbystės objektus rajone patraukliai susieti su šiandiena, įtraukti bendruomenių narius į planavimo, kryžių statymo ir šventinimo darbus. Visiems bendradarbiaujant papuošus rajoną naujais kryždirbystės objektais skleisti tautos kultūrinį paveldą, ugdyti meilę ir pagarbą savo gimtinei, tėvynei, jos kultūrai, žadinti patriotinius ir bendruomeniškus jausmus“.

Didžiuojamasi, kad ketvirtus metus rengtam plenerui suteiktas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažas. Taip pat visą plenero laikotarpį Radviliškio miesto kultūros centre vyko paroda „Gyvybės medis: lietuvių kryždirbystė ir kryžių simbolika“, o rugpjūčio 22-ąją čia vyko istorikės, menotyrininkės Skaidrės Urbonienės seminaras „Šiaurės Lietuvos kryždirbystės tradicija“, į kurį buvo kviečiami tautodailininkai, miestelėnai, bendruomenių nariai.