Lizdeikos gimnazijoje – tautinė vakaronė „Lietuviais turime mes būt“
XXI amžiuje dažnai skundžiamės laiko stoka, vis lekiam, skubam, vienus darbus nudirbę puolame prie kitų, tad vis dažniau iškyla bendravimo problema. Net su namiškiais bendraujame vis mažiau. Tėvai nesupranta vaikų, šie kaltina tėvus. Ypač tai aktualu paauglystės laikotarpiu, tad birželio 6 dieną sumanyta organizuoti netradicinį Lizdeikos gimnazijos pirmokų ir antrokų tėvų susirinkimą – tautinę vakaronę „Lietuviais turime mes būt“.
Gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Ž. Onaitienė tik trumpai priminė, ką dar reikėtų nuveikti šiais mokslo metais ir mokiniams, ir jų tėvams, istorijos mokytoja A. Savickienė apžvelgė, kaip mes, lietuviai, atrodome Europos kontekste, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja G. Dauneckytė papasakojo apie tėvų ir vaikų santykius lietuvių liaudies patarlėse ir priežodžiuose, ko galėtume pasimokyti iš protėvių.
Kultūros rūmų folkloro ansamblis „Aidija“ savo dainomis, šokiais ir žaidimais išjudino ne tik tėvus, bet ir vaikus. Jei renginio pradžioje buvo nedrąsu, tai pabaigoje beveik visi šoko ir žaidė žaidimus. Smagu, kai visi – tėvai, mokiniai, mokytojai – tampa lygiaverčiais dalyviais. Netgi kaitra neišgąsdino – nusibraukę prakaito lašus, visi toliau mokėsi liaudies žaidimų. Džiugu, kad gal kiek skeptiškai pradžioje nusiteikęs jaunimas taip noriai įsitraukė į veiklą, jiems nenusileido ir tėveliai.
Nepastebimai pralėkė tos valandos ne prie televizoriaus, kompiuterio ar spaudant telefono mygtukus, o jaučiant savo rankoje draugo rankos šilumą, apsikabinus tėtį ar mamą, suglaudus pečius su mokytoja. Tiesiog organizuota bendruomenės vakaronė, kurioje, anot Dž. Orvelo, visi lygūs ir tarp lygių nebuvo lygesnių.
Gintauta Dauneckytė, Lizdeikos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja