Literatūros kanonas. Kristijonas Donelaitis
Jau artėja į pabaigą 2014 metai, paskelbti K. Donelaičio metais. Daug renginių skirta rašytojui paminėti. Radviliškio rajone taip pat įvairiai prisimintas mūsų grožinės literatūros klasikas.
Mokyklų bendruomenės rengė kompozicijas, įvairias konferencijas, poemos „Metai“ skaitymus. Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyrius organizavo rajono mokiniams knygų skirtukų kūrimo konkursą, o lietuvių kalbos ir istorijos mokytojams buvo suteikta galimybė nukeliauti į Tolminkiemį.
Ši kelionė buvo puiki galimybė susipažinti su Mažąja Lietuva. Kol pasiektas galutinis maršruto taškas, aplankyta daugelis Mažosios Lietuvos vietovių: Tilžėje prisiminta Vydūno veikla, Ragainėje keistokai atrodė bažnyčia, kurioje kažkada dirbo M. Mažvydas, o dabar įrengti socialiniai būstai ir baldų parduotuvė, apie laiko galią vertė susimąstyti Pabėtų bažnyčios, kurioje kunigavo A. Vilis, palikęs paskutinįjį prūsų kalbos paminklą, trečiąją prūsišką knygą, griuvėsiai.
Panašios būklės bažnyčias ir pilis išvydome Taplaukyje, Norkyčiuose ir kitose vietovėse. Keista klausyti, kad kai kur bažnyčioje mūsų laikais įrengta kavinė ar gyvulių skerdykla. Pasigrožėję Karaliaučiaus katedra, miesto poilsio parku, prisiminę šio miesto universiteto istoriją, I. Kantą ir, žinoma, lietuvius: S. Rapalionį, A. Kulvietį, prisidėjusius prie šio universiteto klestėjimo, palikome gėlių prie L. Rėzos paminklo.
Valtarkiemis priminė P. Ruigio darbus. Isrutyje lietuvių mokytojų asociacijos pirmininkas A. Bartnikas papasakojo apie įvairias veiklas saugojant lietuvybę. Lazdynėliuose, poeto tėviškėje, pasidžiaugėme, kad gražiai auga ąžuolų giraitė. Stalupėnuose, kuriuose kažkada dirbo K. Donelaitis, sužinojome, jog šiemet renovuota biblioteka bus pavadinta mūsų rašytojo vardu. Tolminkiemyje neskubant apžiūrėtas kiekvienas kampelis, menantis grožinės literatūros pradininką.
Kelionės metu įvairius jausmus ir mintis kėlė išgirstos istorijos, pamatyti kontrastingi vaizdai – išsipuošęs Karaliaučius, šiuolaikiškas kurortinis miestelis – Krantas, iki horizonto besidriekiančios natūralios pievos, skurdūs kaimeliai pakelėje ir nykstančių bažnyčių bei pilių griuvėsiai.
Dar neišblėsus kelionės įspūdžiams, Burbiškio dvare organizuota respublikinė konferencija „Literatūros kanonas. K. Donelaitis“, į kurią susirinko lietuvių kalbos mokytojai ne tik iš Radviliškio, bet ir iš Panevėžio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Šiaulių miestų ir rajono mokyklų. Į seminarą atvažiavę dėstytojai iš įvairių universitetų įvairiapusiškai apžvelgė K. Donelaičio indėlį į mūsų kultūrinį gyvenimą.
Klaipėdos universiteto doc. dr. Marijus Šidlauskas pranešime „K. Donelaičio metų lūkestis: dialogas visais metų laikais“ atkreipė dėmesį į rašytojo kalbos paprastumą, kad tai ne knyginė kalba, o nuoširdus, paprastas kreipimasis į būrus. Anot paties rašytojo: „Jums pasakiau, kaip man pasakyt pasitaikė“.
Šiaulių universiteto prof. dr. Skirmantas Valentas pasiūlė į klasiką pažvelgti iš kitokio taško, t. y. „į Kristijoną Donelaitį – per Vlado Braziūno poezijos langą“. Apie Rytprūsių kultūrinį gyvenimą konferencijos dalyviai daugiau sužinojo išklausę Vilniaus edukologijos universiteto doc. dr. Dainiaus Vaitiekūno pranešimą „Senoji Rytprūsių literatūra – K. Donelaičio „Metų“ kontekste“.
Kaip sekasi sudominti mokinius, nagrinėjant poemą ir pasakėčias, patirtimi pasidalijo Radviliškio rajono Grinkiškio Jono Poderio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojai Audra ir Klemas Indrėkai, Radviliškio Vaižganto gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Jurgita Plukienė.
Kaip mokiniai skaito ir supranta K. Donelaičio kūrybą, konferencijos dalyviai galėjo spręsti išklausę Radviliškio gimnazijų mokinių kompozicijas. Vaižgantiškiai paruošė „Vyžlaukio kronikas“, lizdeikiečiai – „Pasaką apie šūdvabalį“.
Konferencijos metu kalbėta ir apie kitas mūsų dienų aktualijas. Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Nida Poderienė ne tik skaitė pranešimą „Lituanistinio ugdymo kaita: tikslai ir kryptys“, bet ir ragino mokytojus nelikti abejingus aplink vykstantiems reiškiniams. Pranešėja priminė, kad K. Donelaitis akiuodamas, skiepydamas medžius sakęs, jog nori kažką palikti savo ainiams.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė teigė, jog kalbos politika – tai mūsų visuomenės poreikis kalbėti valstybine kalba. Konferencijos dalyviai pritarė pranešėjos minčiai, kad lietuvių kalba – tai ne tik rašybos, skyrybos, gramatikos mokymas, tad ne tik lituanistas turi jos mokyti.
Išklausius pranešimus Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro vedėjas dr. Kęstutis Kaminskas, vadovavęs visai šiai konferencijai, pakvietė dalyvius padiskutuoti grupėse. Po visų pasikalbėjimų, pastebėjimų dalyviai dar neskubėjo į namus – gražus oras kvietė pasigrožėti Burbiškio dvaro aplinka.
Radviliškio Lizdeikos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Gintauta Dauneckytė