Trečiąjį

„Kraujuojančioms“ mokykloms siūloma leisti nusibaigti natūralia mirtimi

Artimiausiame rajono Tarybos posėdyje politikai spręs, ar palaiminti Radviliškio rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrąjį planą. Nors jį rengiant pasigirdo kalbų apie planuojamą kai kurių kaimiškųjų mokyklų likvidavimą, tačiau sulaukus vietos bendruomenių pasipriešinimo rajono politikus pasieks gerokai „sušvelnintas“ mokyklų pertvarkos planas, kuriame „kraujuojančioms“ mokykloms siūloma leisti nusibaigti natūralia mirtimi

Trečias variantas – kompromisinis

Prieš artėjantį Tarybos posėdį savivaldybėje susirinkę Radviliškio rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrojo plano projekto rengimo darbo grupės nariai, savivaldybės ir administracijos vadovai bei švietimo specialistai trečią kartą svarstė mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrojo plano projektą, pakoreguotą pagal mokyklų bendruomenių, kurias galimai paliestų pertvarkos procesai, pasiūlymus.

Trečiąjį, atnaujintą plano variantą pristatęs Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Laisvūnas Vaičiūnas sakė, kad korekcijos buvo padarytos po susitikimų su švietimo įstaigų bendruomenėmis, kurios po ilgų diskusijų pateikė savo pageidavimus.

„Rengdami šį plano projektą, švietimo specialistai vadovavosi kriterijais ir taisyklėmis, reglamentuojančiais mokyklų tinklo optimizavimo procesus, po kelis kartus bendravo su mokyklų, kurias ateityje palies optimizavimo procesai, bendruomenėmis. Po ilgų diskusijų atsižvelgta į Sidabravo gimnazijos, Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos, Pociūnėlių pagrindinės mokyklos bendruomenių siūlymus. Vadinamasis kompromisinis variantas skamba paprastai – leiskite mokyklai natūraliai baigti veiklą. Plano projekte pateikti variantai dėl Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijos ateities liko nepakitę, čia bus vykdoma stebėsena, Alksniupių pagrindinės mokyklos pokyčiai – vykdoma stebėsena, 2025 metais svarstomos 9 klasės komplektavimo galimybės“, – sakė L. Vaičiūnas.

Vaikai nėra pasirengę pokyčiams

Pagrindinis pokyčių variklis yra tai, kad būtina sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, užtikrinti, kad jis būtų prieinamas už protingą, valstybei ir Savivaldybei pakeliamą kainą. Reikia sumažinti vadinamąsias tuščias vietas klasėse, o lėšas, kurios bus sutaupytos, panaudoti ugdymo sąlygoms gerinti, naujoms ugdymo programoms.

Pasak L. Vaičiūno, nėra gerai, kai mokiniai ir jų tėvai neįvertina profesinio išsilavinimo teikiamų galimybių: „Mokinys, kuris sunkiai baigė dešimt klasių, geriau eitų mokytis profesijos ir per dvejus metus įgytų amatą, o ne dar dvejus metus praleistų besimokydamas dalykų, kurie jam tikrai nėra lengvai įkandami“, – sakė jis.

„Kaimo vietovėse mokyklų ateitis nėra gera: vaikų mažėja, jaunos šeimos išvyksta į miestus dirbti ir gyventi, o siekiantys vaikų išsilavinimo kokybės tėvai nenori, kad jie mokytųsi jungtinėse klasėse, nori daugiau galimybių užklasinėje veikloje, tad veža juos į didesnes mokyklas, kur šios galimybės yra, tad noras žūtbūt išlaikyti mokyklą, kurioje kelios klasės mokosi sujungtos, kuriai išlaikyti savivaldybė turi skirti neproporcingai švietimo kokybei daug lėšų, yra nelabai suprantamas. Žinoma, mokykla kaimo vietovėje – darbo vietos ten gyvenantiems žmonėms, bet ar mažųjų Lietuvos piliečių ugdymo kokybė dėl to turi nukentėti, tikrai nemanau“, – kalbėjo L. Vaičiūnas. Pasak jo, bendruomenėms rūpi ir susisiekimo, ir vaikų socializacijos, prisitaikymo didelėje mokykloje iššūkiai, jos teigia, kad jų vaikai nėra pasirengę pokyčiams. Pasak L. Vaičiūno, visa tai yra puikiai išsprendžiama ir suderinama.

Situacija bus nuolat vertinama

Pociūnėlių pagrindinės mokyklos bendruomenės prašymu, plane atsirado siūlymas šią švietimo įstaigą jungimo būdu reorganizuoti iki 2025 metų rugpjūčio 31 dienos ir Pociūnėlių skyrių, įgyvendinantį ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jungti prie Baisogalos mokyklos-darželio.

Sidabravo gimnazijos bendruomenė taip pat nenori 2023 metais tapti pagrindine mokykla. Jie pasiūlė, trūkstant mokinių, iš Savivaldybės biudžeto skirti mokymo lėšų tiek, kiek jų trūks iki lėšų sumos, skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, o 2025–2026 mokslo metais nekomplektuoti III klasės. Darbo grupė pritarė kompromisiniam variantui, kad bus vykdoma stebėsena, kasmet svarstomos III gimnazijos klasės komplektavimo galimybės.

Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos struktūros pertvarka irgi atidėta iki metų rugpjūčio 31 dienos, su ta pačia sąlyga kaip ir visiems, kad bus vykdoma stebėsena, kasmet svarstomos III gimnazijos klasės komplektavimo galimybės.

Baisogalos mokyklos-darželio Skėmių pradinio ugdymo skyriuje taip pat bus vykdoma stebėsena, kasmet svarstomos jungtinio pradinių klasių komplekto komplektavimo galimybės.

„Švietimo įstaigų bendruomenės turi aiškiai suprasti, kad plane atsiradęs kompromisinis variantas atidėti pertvarkos procesus nėra tas sprendimas, kuris yra nekintamas. Kasmet bus vykdoma stebėsena, o savivaldybės Taryba visada turi teisę sugrįžti prie tinklo optimizavimo procesų svarstymo“, – sakė L. Vaičiūnas.

Parengta pagal „Radviliškio naujienų“ ir Radviliškio rajono savivaldybės informaciją

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE