NULL

Kraujo tyrimas nebūtinai parodo tikrąjį vitamino D poreikį jūsų organizmui

Jūsų organizmo tikrasis vitamino D poreikis nebūtinai susijęs su tuo, kiek šios maistinės medžiagos yra jūsų kraujyje. Jūsų genai gali atskleisti visiškai kitokią situaciją. Skaitykite toliau ir sužinokite apie suomių atliktą tyrimą, kurio rezultatai naujausią informaciją apie šį vieną svarbiausių vitaminų pateikia visai kitoje šviesoje.

Nesunku pastebėti, kai automobilio kuro bakas ima tuštėti, tačiau nežinodami, kiek dar kilometrų galite nuvažiuoti, neturėtumėte nė menkiausio supratimo, kada jau yra būtina užsukti į degalinę. Naujojo suomių atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad panašiai gali būti ir su vitamino D kiekiu žmogaus organizme.

Kraujo tyrimo gali nepakakti vitamino D kiekiui organizme nustatyti. Norint sužinoti, kiek tiksliai šio vitamino reikia konkrečiam žmogui, reikia žinoti, kaip būtent to žmogaus organizmas reaguoja į šią maistinę medžiagą. Būtent čia reikėtų akcentuoti genų ir evoliucijos sąsajų reikšmę rezultatams.

Kada nors vėliau šis atradimas gali turėti įtakos bendrosioms sveikatos specialistų rekomendacijoms dėl vitamino D vartojimo patarimų žmonėms.

Poreikį reguliuoja mūsų genai

Carstenas Carlbergas, suomių mokslininkas iš Rytų Suomijos universiteto (RSU), vitaminą D ir epigenetiką tyrinėja jau daugelį metų. Jo tyrimai rodo, kad kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja į papildo forma suvartojamą vitaminą D. Anot šio mokslininko, tai priklauso nuo genų sandaros.

Dėl šios naujos mokslinės įžvalgos apie vitaminą D, mitybos mokslui gali tekti į lygtį įtraukti visiškai naują kintamąjį. Galiausiai paaiškėjo, kad metų metus taikytos bendrosios rekomendacijos dėl atitinkamo vitamino D kiekio suvartojimo nebūtinai tinka kiekvienam žmogui. C. Carlbergo nuomone, reikia atsižvelgti ir į žmonių genetiką.

Priklauso nuo odos tipo

Paaiškėjo, kad skirtingas gebėjimas įsisavinti vitaminą D slypi žmogaus evoliucijoje ir siekia net senųjų europiečių laikus. C. Carlbergas ir jo mokslinė bendradarbė Andrea Hanel parašė apžvalginį straipsnį, kuriame apibūdino mūsų protėvius.

Tai buvo tamsią odą išsaugoję medžiotojai ir rinkėjai iš Afrikos, Anatolijos žemdirbiai ir šviesesnę odą turintys Jamnajos (Yamnaya) stepių klajokliai iš Ukrainos lygumų. Pasirodo, vitamino D poreikį lėmė jų odos spalva.

Stipresnis imunitetas padėjo išlikti

Šviesi oda padėjo geriau išnaudoti saulės UV spindulius vitaminui D susintetinti. Greičiausiai dėl to jų imunitetas buvo stipresnis ir padėdavo išgyventi tamsias ir šaltas Šiaurės Europos žiemas.

Bendradarbiaudamas su Afrozul Haq iš Abu Dabio Golfo diagnostikos centro ligoninės Tyrimų ir plėtros skyriaus, Carstenas Carlbergas paskelbė dar vieną apžvalginį straipsnį. Šie mokslininkai atliko du vitamino D tyrimus, kad geriau suprastų bendrą vaizdą. „VitDmet“ ir „VitDbol“ tyrimai aiškiai parodė, kad vitamino D įsisavinimo skirtumai vis dar egzistuoja.

Speciali vitamino D diagnostikos priemonė

Carlbergas ir Haq savo tiriamuosius suskirstė į tris grupes: stipriai reaguojančius, vidutiniškai reaguojančius ir silpnai reaguojančius. Vitamino D kiekis tiriamųjų kraujyje nebūtinai parodė jų organizmo reakciją į vitaminą D. Būtent tada paaiškėjo genų ir odos tipo vaidmuo.

Vis dėlto, siekdami geriau perprasti bendrą vaizdą ir užuot stebėję vien vitamino D kiekio kraujyje rezultatus, šiedu tyrėjai sukūrė specialią diagnostikos priemonę, padedančią išmatuoti, kaip stipriai žmogaus organizmas reaguoja į vitaminą D.

Naudojantis minėta priemone, kūrėjų pavadinta „reakcijos į vitaminą D indeksu“, jiems pavyko nustatyti, kad 25 proc. tiriamųjų reakcija į vitaminą D buvo silpna. Dėl to, norint susilygiuoti su geriau reaguojančiais asmenimis, tiems ketvirtadaliui tiriamųjų reikėjo suvartoti daugiau tiriamosios maistinės medžiagos.

Iššūkis tradicinėms rekomendacijoms

Ši nauja informacija apie vitaminą D gali tapti iššūkiu visuotinai naudojamoms rekomendacijoms dėl vitamino D vartojimo patarimų žmonėms jau vien dėl to, kad bendrų rekomendacijų atveju neatsižvelgiama į asmeninį poreikį.

Kadangi kai kurie žmonės į šią maistinę medžiagą reaguoja ne itin gerai, laikydamiesi įprastų rekomendacijų jie gali įsisavinti šios medžiagos per mažai. Dėl to Carstenas Carlbergas visiems suomiams rekomenduoja vartoti didelių vitamino D dozių papildus, kadangi saulės šviesos jie negauna net penkis tamsos mėnesius per metus.

Šia rekomendacija turėtų būti užtikrinta, kad daugelis žmonių suvartotų pakankamai vitamino D jų organizmo poreikiams patenkinti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE