Konferencija mokytojams – apie sveikesnį ir harmoningesnį gyvenimą

Gruodžio 27 dieną Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijoje vykusi jau septintoji mokslinė-praktinė konferencija „Sveikas mokytojas – sėkmingo ugdymo garantas“ sulaukė daugiau nei 200 dalyvių ne tik iš Radviliškio, bet ir Šiaulių, Panevėžio rajonų. Per tuos septynerius metus ši konferencija tapo vieta, kurioje susirenka kolegos, bičiuliai, visi tie, kuriems rūpi sveikata ir jos išsaugojimas.

Susirinkusiuosius sveikino Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Justė Venckutė bei progimnazijos direktorė Rasa Dagienė. Direktorė pasidžiaugė gražiu bendradarbiavimu su Kauno Vytauto Didžiojo universitetu ir priminė, kad šis projektas finansuojamas Radviliškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis, padėkojo projekto rėmėjams: UAB „BIOK laboratorijai“, UAB „Eurovaistinei“, VšĮ „Bruneros“.

Svarbu, kad smegenys nepasentų

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet konferencijoje savo įžvalgomis, pastebėjimais dalijosi autoritetingi specialistai, žinomi žmonės. Štai doc. dr. Kęstutis Skauminas, gydytojas neurochirurgas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Molekulinės neuroonkologijos laboratorijos vadovas, savo pranešimą „Neuromokslai apie sveikatingumo saviugdą įtampos, pokyčių ir netikrumo aplinkoje“ pradėjo įtraukiančiu pasakojimu apie Mikelandželo Buonaroti freską ,,Adomo sutvėrimas“, kurioje galime įžvelgti žmogaus smegenų pjūvį. Taigi, visais laikais žmogaus smegenys domino žmoniją, o šiandien ypač svarbu žinoti, ką reikia daryti, kad smegenys nepasentų, nes, anot gydytojo, pasaulio ir Lietuvos likimas tiesiogiai priklauso nuo gebėjimo efektyviai mąstyti. Lektorius labai vaizdžiai ir įtaigiai kalbėjo apie smegenų neuroplastiškumą, elgesio neurochemiją, apie dėmesį ir informacijos apdorojimą, apie stresą ir atsparumą jam, aiškino, kodėl skirtingai reaguojame į tą pačią situaciją, kaip veikia „stabdžių sistema“ smegenyse, ir akcentavo, jog mes patys esame savo pasirinkimo „architektai“. Norintiems daugiau sužinoti rekomendavo pažiūrėti „YouTube“ vaizdo įrašą „Sveika gyvensena“ ir pasiklausyti radijo laidos „Dešimt balų“.

Lyderystės galima išmokti

Dr. Kristina Kovalčikienė, VDU Psichologijos klinikos vadovė, savo pranešimą „Mokytojo profesinis identitetas kaip lyderystės prielaida“ pradėjo žaismingu klausimu: „Jei marsietis jus stebėtų, kokią išvadą jis padarytų apie tai, kas jums svarbiausia gyvenime?“. Atsakymas paprastas – svarbiausia darbas, nes jame praleidžiame du trečdalius paros. Lektorė akcentavo profesinio identiteto reikšmę darbinės veiklos procesams ir rezultatams. Kalbėjo apie mokytojo profesinio identiteto daugialypiškumą ir dėl to kylantį stresą, profesinį pervargimą. Pristatydama skirtingus profesinius vaidmenis, pasiūlė pamąstyti ir pagal klausimus nusistatyti, koks mokytojas esame kiekvienas iš mūsų. Gal pedagogikos ekspertas, gal dalyko, o gal didaktikos? Pranešėja teigė, jog mokytojas lyderis – visuomenės varomoji jėga. Į klausimą: ,,Ar mokytojais lyderiais gimstama ar jais tampama?“, atsakė remdamasi „Forbes“ žurnalo atliktais tyrimais, kurie rodo, kad apie 10–15 procentų žmonių yra gimę būti lyderiais, o 70–80 procentų gali efektyvios lyderystės išmokti. „Receptas“, kaip to pasiekti, gana paprastas – pastebėti galimybes ir nebijoti klysti. Įrodydama šį teiginį pateikė puikių pavyzdžių: klydo ir T. Edisonas, ir A. Einšteinas, ir S. Jobs, ir B. Gates, ir daugelis kitų žymių žmonių.

Linkėjo pasiryžti pokyčiams

Dr. doc. Vaida Berneckė iš Šiaulių valstybinės kolegijos skaitė pranešimą „Fizinio aktyvumo nauda asmens pažinimo funkcijoms ir fizinei sveikatai“. Ji supažindino klausytojus su ,,2016–2025 m. fizinio aktyvumo strategija Europos regionui“ ir Lietuvos moksleivių fizinio aktyvumo rodikliais, kurie kasmet prastėja. Aptarė veiksnius, kuriems daro įtaką neaktyvus ir aktyvus gyvenimo būdas, kalbėjo, kaip fizinis aktyvumas gerina įvairaus amžiaus asmenų pažinimo funkcijas, psichinę bei fizinę sveikatą.

Progimnazijos direktorė Rasa Dagienė šiemet skaitė pranešimą intriguojančiu pavadinimu „Pokytis ar pasipriešinimas? Vieno veiksnio lemtis“. Atsakydama į pranešimo pradžioje iškeltą klausimą, kodėl ne visada pavyksta pasiekti to, ko norime, vaizdžiai ir suprantamai paaiškino, kokie veiksniai lemia, kad norimas pokytis neįvyksta. Pasirodo, norint pasiekti pokyčių, reikia turėti viziją, įgūdžių, iniciatyvą, veiksmų planą ir išteklių. Jeigu nors vieno veiksnio trūks, pokyčio nebus. Tad labai svarbu išsiaiškinti, kuris veiksnys pakiša koją pokyčiams. Remdamasi vieno žymiausių psichologijos tyrėjų, Nobelio premijos laureato Danielio Kahnemano knyga „Mąstymas, greitas ir lėtas“, pasiūlė trijų žingsnių praktiką, padedančią pasiekti pokyčių. Palinkėjo pasiryžti pokyčiams, nes tarpušventis, ko gero, tinkamiausias tam laikas.

Konferencijos dalyviai išklausė ir prof. doc. S. Čaplinsko vaizdo pranešimą „Kodėl užkrečiamosios ligos vėl tampa aktualios?“. Profesorius įtaigiai ir išsamiai aptarė net devynis užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir sugrįžimo veiksnius, apžvelgė Lietuvos gyventojų sergamumo šiomis ligomis statistiką, akcentavo prevencijos svarbą bei skiepų naudą.

Apie maistą ir emocijas

„Ar laikysitės šiandien dietos?“ – tokiu klausimu savo pranešimą „Kiek emocijos turi kalorijų?“ pradėjo „Medica klinikos“ šeimos gydytoja Rasa Vaičiulienė. Ji kalbėjo apie tai, kokį ryšį kiekviena emocija turi su vidaus organais ir valgomu maistu. Ir nors įpročiui sunkias emocijas „užvalgyti“ maistu pasipriešinti sunku, išeitis yra. Gydytoja patarė išmokti būti taikoje su pačiu savimi, įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus, suprasti, kodėl vargina emocinis valgymas.

Lektorės, psichologės, mindfulness mokytojos Eglės Masalskienės pranešimo tema – „Ramūs mokytojai – ramūs vaikai“. Ji, pristatydama įsisąmoninimu grįstus metodus, keičiančius gyvenimo kokybę, pabrėžė, kad esmė yra atpažinti savo mintis, jausmus ir elgesį tuo metu, kai jie atsiranda, ir svarbiausia – nepereiti į mums įprastas automatines reakcijas. Aptarusi trijų pakopų sistemą, pasiūlė išbandyti keletą praktikų ir patarė jas taikyti bent tris kartus per dieną, kad nepaskęstume emocijų bangose, o pajustume ramybę ir darną.

Viktorija Savickė, restorano „Central hotel“ vadovė, savo pranešime „Ar valgydami akimis galime tapti laimingi?“ atkreipė dėmesį į mokslininkų atliktus tyrimus, kuriuose sakoma, kad būtent akys, o ne burna yra pagrindinis skonio organas. Kadangi būtent mūsų akys, žvelgdamos į lėkštę, smegenims praneša, koks bus maisto skonis, labai svarbūs yra techniniai veiksniai: stalo dekoras, įvairesnė maisto tekstūra, spalvos ir kt. Ji pastebėjo, kad negalime ignoruoti ir psichologinių veiksnių: nereikėtų gaminti esant blogai nuotaikai, skubant, netikint, kad pavyks. Palinkėjo visiems kūrybos ir išradingumo virtuvėje.

Konferencija vyks ir šiemet

Konferencijos pabaigoje progimnazijos direktorė R. Dagienė, šio renginio sumanytoja ir organizatorė, dėkodama susirinkusiems pedagogams, rėmėjams ir visiems prijaučiantiems sakė, jog renginio sėkmė tiesiog įpareigoja tęsti šią gražią, prasmingą tradiciją ir ištikimus jos bičiulius 2019 metais gruodžio 30 dieną pakviesti į 8-ąją konferenciją „Sveikas mokytojas – sėkmingo ugdymo garantas“.

Tikime, kad konferencijos dalyvius pradžiugino rėmėjų dovanėlės, Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro nemokama sveikatos patikra bei mūsų rajono verslininkų sveikatingos arbatos, medus, nuoširdus organizatorių dėmesys ir jauki bendrystė. Neabejojame, kad kiekvienas išgirdo tai, kas jam aktualu, ir suprato, jog iššūkiai nėra kliūtys kelyje, o naujos galimybės, kad klaidos – ne pasaulio pabaiga, o nuorodos teisingo kelio link. Belieka visiems palinkėti – raskite laiko pabūti su savimi, susiplanuokite iššūkius 2019 metams ir nebijokite klysti.

Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos mokytoja Danutė Blužienė